Įvyko apskritojo stalo diskusija „Bendruomenės ir visuomenės atsparumo karo Ukrainoje kontekste“

Kovo 16 d.  apskritojo stalo diskusijoje  „Bendruomenės ir visuomenės atsparumo karo Ukrainoje kontekste“  Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) tyrėjai kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos pristatė trijose Baltijos šalyse atlikto individo, bendruomenės ir visuomenės atsparumo tyrimo rezultatus. Atsparumo tyrimu siekta nustatyti, kaip visuomenę, bendruomenę ir individą paveikė karas Ukrainoje, kokias grėsmes jautė gyventojai, kokios nuotaikos vyravo visuomenėje ir kaip, gyventojų nuomone, bendruomenė bei valstybė reaguoja į išorės grėsmes. 

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę jų pačių ir jų artimųjų gyvenimui

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Lietuvoje žmonės, vertindami grėsmes ir asmeninį gebėjimą atsilaikyti neigiamoms įtakoms, jaučiasi pakankamai saugūs ir atsparūs krizės atveju, taip pat ir karo Ukrainoje. Lietuvos žmonės adekvačiai vertina geopolitinę situaciją, nes daugiau nei 70% respondentų mano, kad Ukrainai kyla egzistencinis, išlikimo pavojus. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę jų pačių (53%) ir jų artimųjų (63%) gyvenimui, bei ketvirtis gyventojų ( 25%) rimtai nerimauja, kad gali tapti pabėgėliais.

Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vykdomasis direktorius Dmitri Teperik pastebėjo, kad „Estijos visuomenė yra pakankamai atspari nes, nepaisant sunkių laikų, piliečių viltis ir moralė išlieka aukšta. Nepaisant to, estų ir rusakalbių estų bendruomenės vertina kylančias grėsmes saugumui skirtingai. Šių bendruomenių skirtingi  žiniasklaidos vartojimo įpročiai gali tai paaiškinti tik iš dalies. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti ir kitus požiūrį formuojančius veiksnius.“

Sigita Struberga, Latvijos transatlantinė organizacija (LATO) generalinė sekretorė paaiškino, kad „LATO  dar atlieka Ukrainos karo pabėgėlių  nuomonių apklausą, - pirmieji rezultatai rodo ukrainiečių pabėgėlių bendruomenės Latvijoje atsparumą. Tačiau kartu pastebimas, palyginti, aukštas streso lygis. Įdomu stebėti, kaip skiriasi atskirų (ukrainiečių) grupių nuomonės apie tai, ar Ukrainos vyriausybė eina teisinga kryptimi. LATO tęsia duomenų rinkimą ir analizę, po to, bendradarbiaudama su kolegomis iš Estijos ir Lietuvos, parengs platesnę ataskaitą.“

Lietuviai abejoja tautiečių pasirengimu ekstremalioms situacijoms, bet krizės atveju pasitikėtų vieni kitais ir atsakingomis institucijomis

Tiriant Lietuvos žmonių suvokimą apie bendruomenės vaidmenį grėsmės atveju, nustatyta, kad  tikima, jog dėl gerų santykių bendruomenėje, žmonės padėtų vieni kitiems krizės metu. Tačiau daugiau nei pusė (52%) respondentų dvejoja vertindami bendruomenės pasirengimą  kritinėms, ekstremalioms situacijoms, taip pat ir šiai dabartinei krizei –ketvirtis respondentų (25%) nemano, kad bendruomenė yra pasirengusi,  o 44%  abejoja pasirengimu. 42% apklaustųjų nemano, kad  gyventojai žino, kaip reikia elgtis nepaprastosios situacijos atveju (taip pat ir karo Ukrainoje metu). Vertinant visuomenės atsparumą svarbus yra individo požiūris, nuostatos: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių (57% sutinka ir dar 18% greičiau sutinka) teigia, kad Lietuva yra jų namai ir neketina palikti savo šalies ištikus krizinei situacijai.

Grėsmės kontekste respondentai pakankamai teigiamai (46% sutinka ir dar 26% greičiau sutinka) vertina Lietuvos ateitį. Kritinėse situacijose labai svarbus gyventojų pasitikėjimas tiek valstybės valdžios institucijomis, tiek vietos valdžios institucijomis.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad valdant sudėtingas krizes, taip pat ir esant karui Ukrainoje, Lietuvos žmonės labiausiai pasitiki Lietuvos  kariuomene (56%) ir NATO pajėgomis (56%), šauliais, savanoriais (55%), policija (50%) bei Lietuvos ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) (31% ir 42% atitinkamai).

„Tarpusavio pasitikėjimas bei žmonių pasitikėjimas valdžios institucijomis yra visuomenės atsparumo grėsmėms pagrindas, o taip pat sufleruoja visuomenės atsparumo formavimo kryptis bei užduočių (darbų) apimtis“, - atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja Dalia Bankauskaitė.

Tyrimo rezultatai patvirtino keliamas hipotezes apie bendruomenių bei visuomenės atsparumą, bei padėjo tiksliau apibrėžti visuomenės pažeidžiamumą krizės atveju.

Tyrimo rezultatus pristatė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vykdantysis direktorius Dmitri Teperik, Estija; Latvijos Transatlantinės organizacijos (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojos Dalia Bankauskaitė ir Renata Matkevičienė. Tyrimo rezultatai apie Baltijos šalių atsparumą bus  publikuojami ir bendrame leidinyje.

Tyrimas vykdytas pagal Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkų parengtą tyrimo metodiką, tyrimas vykdytas bendradarbiaujant su kitais Europos universitetais ir analitiniais  centrais.

Diskusiją organizavo Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultetas ir Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupė.