„Saulėtekio“ rūmai (Saulėtekio al. 9, I)
1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Tarybos nutarimu Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos bei dviejų Žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Šiam sprendimui pagrįsti buvo bene trys priežastys.
Iki tol Universitete vykdyti bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, žiniasklaidos (ypač – rašto, t.y. spaudos, taip pat vaizdo informacijos) tyrimai rodė, kad jiems plėtoti reikalinga nauja akademinė struktūra. Bibliotekininkystės ir žurnalistikos studijų programos, anuomet vadintos specialybėmis, turėjo atitikti naują – komunikacijos ir informacijos studijų koncepciją; neišsitekdamos tarp filologijos ir istorijos akademinių disciplinų, nebūtų tenkinusios modernių visuomenės poreikių ugdant profesionalius komunikacijos specialistus. Tuometinėse Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, Radijo ir televizijos žurnalistikos, Spaudos žurnalistikos katedrose, Periodinės spaudos tyrimų laboratorijoje atlikti dokumento, knygos ir spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, žurnalistikos teorijos ir istorijos, informacijos teorijos ir informacinių sistemų tyrimai, kaip ir dėstomi dalykų kursai buvo priskiriami istorijos, pedagogikos, technikos ar ekonomikos mokslams.
Antroji priežastis: Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 metų įstatymu patvirtinus Universiteto statutą, buvo grąžinta autonomija, leidusi vykdyti akademines ir mokslo pertvarkos reformas, atsižvelgiant į Nepriklausomybę atkūrusios valstybės ir atgimusios, laisvai diskutuojančios visuomenės poreikius. Dar Sąjūdžio laikais pradėta mokymo planų kaita (sugrąžinti lituanistiniai dalykai, panaikinti ideologizuoti kursai) baigėsi aukštojo mokslo sistemos pertvarka, ne tik Universitete steigiant naujus fakultetus, bet ir Lietuvoje dauginant universitetus. Tokia padėtis aštrino diskusijas apie socialinių mokslų ir studijų padėtį, poreikį, perspektyvą ekonominiu ir kultūros aspektu. VU pavyko pažvelgti į komunikaciją naujai ir sutelkti jai būdingus tyrimų objektus bei disciplinas vienoje struktūroje.
KF „Obsto namai“ (Bernardinų g. 11)
Tiek naujo fakulteto, tiek jo padalinių kūrimąsi lėmė komunikacijos ir informacijos mokslų, 1997 m. pripažintų atskira kryptimi, modernių šakų sklaida ir uždaviniai - informaciniu požiūriu tirti socialinės komunikacijos procesus ir plėtoti bendrąją komunikacijos ir informacijos teoriją. Taigi VU Tarybos sprendimas buvo naudingas sukuriant Lietuvoje komunikacijos mokslų ir studijų mokyklą, atvėrusią galimybes visapusiškai tyrinėti pamatinį bendravimo objektą – pranešimą pagal įvairias komunikacijos šakas.
Trečioji priežastis yra VU reikšmė Lietuvos istorijoje ne tik plėtojant mokslą ir studijas, bet ir prisidėjus prie švietimo ir informacijos politikos: nuo pat įkūrimo VU buvo pagrindinis leidybos ir žinių sisteminimo bei jų sklaidos centras. Būtent VU mokslinė biblioteka ilgai buvo vienintelė informacijos sistemos kūrėja ir mokslinės informacijos skleidėja, VU pradėtas leisti ir pirmasis periodinis laikraštis Lietuvoje (1760), čia veikė pagrindinė Lietuvos spaustuvė, vykdyti bibliografijos, dokumento, knygos ir vaizdo tyrimai.
Nuo įkūrimo pabrėždamas esminį universitetinį mokslo ir studijų vienovės principą, Fakultetas nuosekliai planuoja ir įgyvendina komunikacijos ir informacijos lauko tyrimus bei studijas. Sulig kiekvieno dekano išrinkimu KF taryboje yra patvirtinamas Fakulteto strateginės raidos planas (nuo 2016 m. Rektoriaus pasiūlymu vadinamas Veiklos planu). Šie planai lėmė daugelį naujų sprendimų, padėjo analizuoti studijų politikos ir aukštojo mokslo rinkos permainas, komunikacijos ir informacijos mokslų pokyčius.
Pavyzdžiui, 1992 m. pradėta Informologijos bakalauro studijų programa suteikė impulsą vertinti informaciją kaip reikšmingą šiuolaikinės vadybos elementą ir kaip verslo rūšį. Nuo 1997 m. Universitetas priima studijuoti Verslo informacijos vadybos. Į kai kurias kūrybinio pobūdžio pirmosios pakopos studijų programas fakultetas dešimtmečius išlaikė stojamojo egzamino reikalavimą, paisydamas VU principo, kad šiame Universitete turi studijuoti stiprią motyvaciją turintys asmenys.
KF „Kūrybos židinio“ namai (Maironio g. 7)
2017 metais Vilniaus universitetui apskritai paaukštinus priėmimo reikalavimus į visas pirmosios pakopos studijas, fakulteto taryba atšaukė stojamojo egzamino sąlygą Žurnalistikos bakalauro studijų programoje nuo 2018 m.
XX a. pabaigoje Fakulteto laimėtas TEMPUS projektas paskatino atnaujinti magistrantūros studijas, vidinės ir išorinės komunikacijos sklaidą.
VU buvo sukurta vienintelė Lietuvoje trijų pakopų komunikacijos ir informacijos mokykla: čia rengiami ir šios krypties socialinių mokslų daktarai. 1993 m. Fakultete pradėtos ginti disertacijos subrandino būrį naujosios kartos komunikacijos ir informacijos mokslininkų profesionalų, kurių gretas daugiau kaip po dešimties metų pertraukos 2004 m. papildė trys habilitacijos procedūrą atlikę mokslininkai profesoriai. Iš viso per pirmuosius 25 metus fakultetas parengė daugiau kaip pusė šimto mokslo daktarų.
2008 m. pagal naujausią KF strateginės raidos planą buvo išplėsti moksliniai interesai, todėl 2012 m. buvo įsteigti nauji – muzeologijos ir kūrybinių medijų mokslinių tyrimų dariniai ir iš viso iki 2017 m. Fakulteto struktūrą sudarė 6 akademiniai ir mokslo dariniai, vykdantys komunikacijos ir informacijos mokslų šakų – bibliotekininkystės, dokumentotyros (archyvistikos), knygotyros, kūrybinių industrijų, muzeologijos, integruotos komunikacijos, informacijos mokslų, medijų ir žurnalistikos tyrimus.
2015 m. pradėjus Universiteto struktūros pertvarką, Fakulteto taryba parengė naujus nuostatus, kurie Senato nutarimu yra patvirtinti 2016-11-22 d. Jų esminis skirtumas, palyginti su ankstesne padėtimi, yra tai, kad Komunikacijos fakultetas yra savarankiškas kamieninis akademinis Universiteto padalinys, kurio vidaus struktūrą nustato Fakulteto taryba. Taigi minėtais nuostatais Fakulteto tarybai suteikta teisė kurti katedras kaip mokslo tiriamąsias grupes (anksčiau katedras tvirtindavo Senatas). Nuo 2017-02-02 Senato nutarimu į fakulteto struktūrą yra integruotas Lyčių studijų centras.
Taryba, 2016-12-05 nustačiusi naują katedrų kūrimo tvarką ir siekdama įtvirtinti mokslininkų grupių įsipareigojimus, dekano teikimu nuo 2017-09-01 minėtuose institutuose įkūrė katedros statusą turinčius darinius – katedras, centrus, laboratoriją.
Fakulteto tinklalapyje pateikiama informacija apie kamieninio padalinio mokslo ir studijų grandis, katedrų vykdomų tyrimų temas, vadovus ir vykdytojus, istoriją, studijų koordinavimo tvarką.
Universitetas leidžia tris fakultete rengiamus mokslo darbų žurnalus – „Informacijos mokslus“, „Knygotyrą“ (nuo 1961 m.), „Žurnalistikos tyrimus/Journalism Research“ (nuo 2008 m.).
Fakultete jau 2013 m. studijų ir mokslo vadyba yra atskirta: kiekvienai studijų programai vadovauja atitinkamas studijų programos komitetas, kurio pirmininką dekano teikimu skiria Fakulteto taryba, o tvirtina VU Senatas. Ši tvarka užtikrina efektyvų studijų programos valdymą, nes jos vadovas gali savarankiškai inicijuoti ir priiminėti sprendimus būdamas atskaitingas tik dekanui ir Tarybai.
1991 – 2001 m. buvo parengti 799 vientisųjų (bibliotekininkystės ir bibliografijos - 502, žurnalistikos - 297) absolventai. Pertvarkius studijas į dvipakopes, 1995 – 2016 m. studijas baigė 3621 bakalauras (tarp jų daugiausia – 860 informologijos absolventų), 1997 – 2016 m. – 1803 magistrai (tarp jų daugiausia – 488 tarptautinės komunikacijos absolventai). Naujausia studijų programa – Kūrybos komunikacija, skirta kūrybos pramonės specialistams rengti, buvo sukurta 2011 m. ir įgyvendinama nuo 2012 m.
Fakultete veikia formalios ir neformalios studentų organizacijos – atstovybė, draugijos, klubai. KF koordinuoja 2007 m. įsteigto Vilniaus universiteto radijo START FM veiklą, leidžia mokomąjį laikraštį „Universiteto žurnalistas“ (1977 – 1992 m. ir nuo 2006).
Fakultetas nuo įsteigimo įsikūręs keliuose VU pastatuose: Senamiestyje – „Obsto namuose‟ Bernardinų g. 11 (Janas K. Obstas – leidėjas ir redaktorius, A. Mickevičiaus muziejaus įkūrėjas), „Kūrybos židinio‟ namuose Maironio g. 7 (2015 m. ten įkurtas Vaizdo ir garso kūrybos židinys), Antakalnyje – Saulėtekio al. 9 (I namo 2 ir 5 aukšte, jungiamojoje dalyje bei III namo 4 aukšte).
Minint fakulteto dvidešimtmetį ties Saulėtekio al. 9, I namu studentų iniciatyva pasodintas ąžuolas, o minint 25-metį – ten pat įkurtas „Komunikacijos parkelis‟.
„Su kuo man asocijuojasi KOMUNIKACIJA? Su… komunija, nes irgi galima dalintis geru dalyku: gera žinia, informacija – o ne dezinformacija, megzti ryšius ir to mokyti‟, - prof. Vytautas Landsbergis (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas), iš sveikinimo kalbos 2016-06-17 VU Šv. Jonų bažnyčioje KF 25-mečio proga.
Dviejų pakopų studijų baigimo ir daktaro diplomai kasmet iškilmingai teikiami minėtoje Universiteto bažnyčioje birželio 18-ąją (fakulteto įkūrimo dieną), o tik antrosios pakopos, studijavusiems 1,5 m. – sausio pabaigoje. Iškilminga doktorantūros studijų pradžia – pirmąjį spalio pirmadienį.
Protokolai
 |
 |
Buvę Komunikacijos fakulteto dekanai »