Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas kviečia į Primoskos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto lektorės bei Antropologijos ir kultūros studijų departamento vadovės prof. dr. Katja Hrobat Virloget paskaitą Nutildyti, konfliktiniai prisiminimai ir disonuojantis paveldas. „Istrijos egzodo“ atvejis Slovėnijoje.
Nuotolinis renginys vyks 2022 m. kovo 16 d., 16 val.
Rezervuokite vietą ir dalyvaukite (seminaras vyks anglų kalba): https://www.eventbrite.com/e/the-case-of-istrian-exodus-in-slovenia-tickets-269485547527
Apie paskaitą
Paskaitoje pristatomas tyrimas ir jo pagrindu išleista knyga „Tylioji atmintis. „Egzodas Istrijoje“. Tyrime, remiantis individualiais ir kolektyviniais prisiminimais, nagrinėjama Slovėnijos istorijos tabu tema – vadinamasis Istrijos egzodas, kurio metu, po Antrojo pasaulinio karo, (daugiausiai) italų gyventojai pasitraukė iš šio regiono.
Knygoje pristatoma varginanti, tylioji daugiataučio Istrijos pasienio regiono praeitis. Atvejo studija, analizuojanti Istriją po Antrojo pasaulinio karo, atskleidžia beveik visišką miestų ir gyventojų transformaciją, įvykusią dėl specifinių politinių aplinkybių ir naujai perbraižytų valstybių sienų po karo. Šios transformacijos prioritetas – tautinių valstybių etninis homogenizavimas. Antropologiniame tyrime analizuojamas „Istrijos egzodas“ – masinė (daugiausia) Italijos gyventojų migracija po Antrojo pasaulinio karo iš Jugoslavijos, ir jos padariniai: tiriamos migracijos proceso metu ištuštėjusias miestų erdvės, sutelkiant dėmesį į naujos visuomenės sukūrimą iš likusiųjų gyventojų ir „tuštėjančiuose“ miesteliuose apsigyvenusių imigrantų.
Nors masinės italų migracijos istorija tapo italų viktimizacijos diskurso pagrindu, Jugoslavijoje likusiųjų žmonių prisiminimai liko tylūs, neatspindėti nei viename nacionalinių – slovėnų ir italų – diskursų. Po „egzodo“ italai Istrijoje jautėsi „kaip namie, bet užsieniečiai“: dėl nutrūkusių socialinių ryšių ir visiškai naujos socialinės bei kalbinės aplinkos, taip pat buvo kolektyviai kriminalizuoti už fašistų smurtą.
Šis antropologinis tyrimas, pagrįstas individualiais prisiminimais, nagrinėja sunkią praeitį, tylą ir konkuruojančius, viktimizavimu paremtus, nacionalinius diskursus, pasilikimo ar išvykimo priežastis, pasienio etnines tapatybes, Istrijos visuomenės atsinaujinimą ir naujus socialinius santykius, dominuojančius ir marginalinius paveldo diskursus. Šis tyrimas ir jo pagrindu parengta knyga reikalauja drąsos susidoroti su ignoruojamais prisiminimais, įveikti juodos ir baltos istorijos stereotipus ir būtinybę leisti kalbėti tylai. Paskaitos metu autorė daugiau dėmesio skirs disonuojančiam paveldui ir tyliesiems prisiminimams.
Lektorė
Prof. dr. Katja Hrobat Virloget yra Primorskos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja, šiuo metu einanti mokslo prodekanės bei Antropologijos ir kultūros studijų katedros vedėjos pareigas. Jos moksliniai interesai apima migraciją ir gyventojų judėjimą, atminties antropologiją, paveldo studijas, naratyvinę tradiciją, mitinius kraštovaizdžius ir tarpdisciplininius tyrimus. Jos knyga „Atminties tyloje“ (2021) sulaukė didelio plačiosios visuomenės susidomėjimo dėl dekonstruojamų nacionalinių tabu ir mitų.
Paskaita yra seminarų serijos Disonuojančio paveldo, atminties ir tapatybės praktikos: Rytų Europos ir pasaulio kontekstai, organizuojamos įgyvendinant projektą Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų socialiniuose tinkluose tyrimas dalis. Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0027) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
