Skaitmeninių technologijų plėtra turi didžiulį poveikį šiuolaikinei visuomenei. Globalios informacijos infrastruktūros tampa pagrindine kultūrinės atminties „konstravimo“ ir diskusijų vieta, atskleidžiančia persidengiančius tarptautinius, nacionalinius ir vietos tapatumus. Tačiau padidėjusios galimybės naudotis žiniomis, tarpkultūrinė komunikacija, pilietinis dalyvavimas ir kūrybiškumo plėtra susiduria su tokiomis komunikacinio ir informacinio pobūdžio grėsmėmis kaip suklastotos naujienos, padidėjusi agresija skaitmeninėje erdvėje, užsidarymas „informaciniame burbule“ ir „skaitmeninė amnezija“. Kaip reiškiasi nepatogusis paveldas socialiniuose tinkluose imsis tirti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto suburta mokslininkų grupė.
Inovatyvus mokslo projektas
Projektas „Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų soc. tinkluose tyrimas“ yra vienintelis Vilniaus universiteto humanitarinių-socialinių mokslų projektas, laimėjęs finansavimą vykusiame Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos konkurse. Konkurso metu iš viso buvo finansuoti 6 humanitarinių-socialinių mokslų projektai.
„Lietuvos mokslo tarybos administruojamos Valstybės profesorių programos svarbiausi tikslai yra pritraukti aukšto lygio mokslininkų iš užsienio, suburti tyrėjų grupes, inicijuoti ir vykdyti tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kurie prisidėtų prie Lietuvos jaunųjų mokslininkų ugdymo, tyrėjų kompetencijų tobulinimo bei priimančios institucijos vykdomų mokslinės veiklos krypčių ar tematikų vystymo. Visi šie dalykai aktualūs VU Komunikacijos fakultetui ir bus realizuojami projekto įgyvendinimo metu“, – pasakoja VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Jis teigia, kad projekto laikotarpiui VU Komunikacijos fakultete bus suburta patyrusių ir jaunų mokslininkų bei doktorantų tyrėjų grupė, kuriai vadovaus išskirtinai aukšto lygmens mokslininkas iš Toronto universiteto Informacijos fakulteto (iSchool) dr. Costis Dallas. Tyrimo grupėje dalyvauja dokt. Donata Armakauskaitė, dr. Viktoras Denisenko, dokt. Justas Gribovskis, dokt. Ingrida Kelpšienė, doc. dr. Kęstutis Kirtiklis, prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Lina Murinienė ir dokt. Renata Stonytė.
„Toronto universitetas yra vienas geriausių pasaulyje. Pasauliniame QS 2020 reitinge šis universitetas užima bendrą 29 vietą ir 3 vietą pasaulyje mūsų komunikacijos ir informacijos mokslams Lietuvoje priskiriamoje bibliotekininkystės ir informacijos valdymo kryptyje. Tyrimo įgyvendinimo metu bus taikomi originalūs teoriniai požiūriai ir metodologiniai sprendimai, tad tyrėjų grupės nariai turės galimybę ženkliai sustiprinti savo kompetencijas, o tyrimo rezultatai bus publikuojami aukšto lygmens tarptautiniuose leidiniuose“, – apie projekto naudą pasakoja prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Mokslinė grupė, įsteigta VU Komunikacijos fakultete projekto metu, bus viena iš nedaugelio mokslinių tyrimų darinių pasaulyje, ir pirmoji Baltijos šalyse, skirta socialinės skaitmeninės atminties tyrimams ir skaitmeninei kuratorystei.
„Tai vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio empiriniais duomenimis grindžiamų komunikacijos ir informacijos mokslų tyrimų, kuris analizuos skaitmeninę atmintį, kultūrinės tapatybės konstravimą bei nepatogiojo paveldo apraiškas socialiniuose tinkluose tarptautiniu mastu“, – sako kita projekto grupės narė dokt. Ingrida Kelpšienė.
Nepatogusis paveldas ir socialiniai tinklai
Projektu bus siekiama nustatyti kaip kultūros paveldo reikšmių konstravimo ir skaitmeninės atminties procesai skaitmeninių socialinių tinklų erdvėje (Lietuvoje ir už jos ribų) įgalina prieštaringas diskusijas (transnacionaliniu, nacionaliniu ir translokaliniu lygiu) apie pageidaujamą ir nepageidaujamą istorinę praeitį bei atskleidžia kultūrinių tapatybių sankirtas.
„Kaip ir kitose valstybėse, Lietuvoje stipriai išaugo naudojimasis socialiniais tinklais. Nors mes esame įpratę tirti istoriją naudodamiesi rašytiniais šaltiniais, archyvine ir fizinį pavidalą turinčia medžiaga, kuri leidžia suprasti mūsų praeitį, mūsų supratimas apie XXI a. pradžios visuomenę ir kultūrą bus stipriai susijęs su informacijos internete ir socialiniuose tinkluose analize“, – apie tyrimą kalba Toronto universiteto Informacijos fakulteto dr. Costis Dallas.
Mokslininkas teigia, kad ypatingai svarbu suprasti kaip šiuo metu žmonės sąveikauja su juos pasiekiančia kultūrinio bei istorinio pobūdžio informacija, kaip žmonės skirtingai supranta savo identitetą ir kaip jį konstruoja socialiniuose tinkluose. Anot dr. Costis Dallas, nepatogiojo paveldo komunikacija yra glaudžiai susijusi su tokiais sudėtingais reiškiniais kaip ksenofobija, dezinformacija, neapykantos kurstymas. Suprasti kaip komunikuojamas nepatogusis paveldas yra svarbu ne tik kalbant apie Baltijos ir kaimynines valstybes, bet ir žvelgiant tarptautiniu mastu.
„Projekte paribiais yra laikomos Europos teritorijos, kurios istorijoje visą laiką buvo ties vienokia ar kitokia kultūrine riba – Baltijos šalys, Lenkija, Graikija. Šiame tyrime riba suvokiama ne politine ar geografine, o komunikacine prasme. Tai reiškia, kad tie patys tikrovės objektai ar veiksmai „šiapus ir anapus“ ribos yra suvokiami (komunikacine prasme – „perskaitomi“) skirtingai. Dėl šios priežasties okupacija paribiuose būdavusi ypatingai skaudi, nes veiklos ir gyvenimo būdas, kuris buvo laikomas visiškai normaliu iki okupacijos, okupantų neretai buvo suprantamas kaip netinkamas ar net nusikalstamas. Tai reiškė, kad galima tapti nusikaltėliu gyvenant savo įprastą gyvenimą“, – apie projektą pasakoja VU Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Anot jo, ryškiausiai tokio skirtingo suvokimo pavyzdžiais Lietuvos istorijoje galėtume pateikti kelis pavyzdžius. Pirma – tai knygų leidyba lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, kuri buvo uždrausta Rusijos imperijos okupacinės valdžios po 1863 metų sukilimo. Kitas pavyzdys – tautinė priklausomybė, kuomet nacių okupacijos metais buvimas žydu reiškė mirtį.
„Kiekviena okupacija palieka savo materialių ir nematerialių paveldo objektų, kurie – kaip ženklai ir tekstai – toliau funkcionuoja visuomenėje net ir okupacijai pasibaigus. Visi dar atsimename aktyvias diskusijas dėl Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje. Ryškiu nepatogiojo paveldo veikimo pavyzdžiu galėtų būti ir daug diskusijų sukėlusi Jono Noreikos memorialinė lenta ar Kazio Škirpos alėja“, – teigia prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Mokslininkas pasakoja, kad projekte bus taikomi komunikacijos ir informacijos mokslams būdingi teorinės prieigos ir metodologiniai sprendimai. Šiuo požiūriu mūsų visuomenėje egzistuojančios nepatogiojo paveldo interpretacijos yra fiksuojamos ne kaip istorinės atminties dalykai, o priimamos kaip dabartinės tikrovės faktai, komunikuojantys apie vienokius ar kitokius visuomenėje egzistuojančius gilesnius reiškinius.
„Pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti, kokios semiotinės veiklos schemos, konceptualiosios metaforos ir giluminiai naratyvai, susiję su „savęs kūrimu“, ginčytina atmintimi, skirtingais požiūriais į nepatogųjį kultūros paveldą ir istoriją, pasireiškia socialinių tinklų vartotojų tarpusavio sąveikose ir jų santykyje su skaitmeniniu, internete funkcionuojančiu, kultūros paveldo turiniu“, – aiškina dokt. Ingrida Kelpšienė.
Tyrimo metu bus atliekama skirtingų socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“, „Vkontakte“) turinio lyginamoji analizė. Dr. Costis Dallas teigia, jog bus tiriami kartų skirtingumo, translokaciniai (diasporos, emigrantų ir imigrantų bendruomenių), etnolingvistiniai (pvz. rusų, lenkų kalbomis kalbančių piliečių) ir religiniai tapatybės poveikiai.
„Tikimės praplėsti esamą mokslinių žinių lauką apie socialinės tinklaveikos svetainėse egzistuojančius fenomenus bei komunikacijos mokslų pagrindu parengti integruotą teorinį skaitmeninės socialinės atminties, nepatogiojo paveldo ir tapatumo konstravimo praktikų konceptualųjį modelį (šios srities ontologiją), kuris būtų pagrįstas empiriniais lietuviškų kultūros paveldo socialinių tinkle svetainių duomenimis“, – apie tyrimą pasakoja dokt. Ingrida Kelpšienė.
„Dažniausiai nepatogusis paveldas analizuojamas istorinės ir socialinės atminties, šiuolaikinės visuomenės tapatumo, skaitmeninių technologijų sukeliamų efektų tyrimuose. Nepatogiojo paveldo tyrimas naudojant socialinių tinklų duomenis – dar pakankamai retai taikoma praktika“, – sako prof. dr. Rimvydas Laužikas.
Projekto grupė tikisi, kad dalis rezultatų turės potencialo tapti ir naujų projektų idėjomis arba bus realizuoti kaip taikomieji tyrimai.