Gruodžio 4 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre įvyko konferencija „Biržiškos skaitymai 2018“. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Gyvybės mokslų centro ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuota konferencija šiais metais kvietė padiskutuoti apie mokslo pasiekimų sklaidą, daug dėmesio skiriant bibliotekų vaidmeniui mokslo komunikacijos procese.
Jau tradicine tapusi konferencija, Komunikacijos fakulteto organizuojama nuo 1991 metų, skirta paminėti žymiojo bibliotekininkystės veikėjo Vaclovo Biržiškos gimtadienį. Kasmet renginys diskusijai sukviečia bibliotekininkystės, kitų kultūros ir švietimo sričių specialistus bei mokslininkus.
Konferencijos atidaryme kalbėjusi Komunikacijos mokslo reikalų prodekanė doc. dr. Zinaida Manžuch apžvelgė konferencijos istoriją ir akcentavo augančią bibliotekų reikšmę įgyvendinant svarbius pokyčius Lietuvos visuomenėje. Anot jos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos bibliotekos ženkliai prisidėjo prie viešojo interneto taškų tinklo kūrimo bei gyventojų skaitmeninio raštingumo gebėjimų ugdymo. Lietuvos bibliotekų tinklą sudaro virš 2000 nemokamai prieinamų institucijų, kurios yra arčiausiai visų gyventojų namų ir glaudžiai siejasi su darbo, studijų ir laisvalaikio veikla.
„Bibliotekos tampa žmonių mokymosi visą gyvenimą, eksperimentavimo vietomis, kuriose atsiskleidžia kūrybiškumas, išbandomos naujos idėjos. Šiuolaikinių bibliotekų jau nebesiejame vien tik su knygomis, bet su kūrybinėmis dirbtuvėmis, mini laboratorijomis, ekologiško maisto tiekimu vargingai gyvenantiems žmonėms, sėklų ir įvairiausių įrankių dalijimo vietomis,“ teigė doc. dr. Zinaida Manžuch.
Konferencijos pranešimuose atsispindėjo įvairūs požiūriai į mokslo komunikaciją, kultūros ir meno bei bibliotekų vaidmenis ir indėlį skleidžiant žinias apie mokslo ir technologijų pažangą.
Savo sukaupta patirtimi apie komunikaciją tarp mokslininkų ir visuomenės svarbą skleidžiant mokslo žinias dalijosi prof. dr. Noelle Aarts (Radboudo universitetas, Nyderlandai). Profesorė pabrėžė, kad mokslo komunikacija – tai pirmiausiai dialogas tarp mokslininkų ir visuomenės. Dialogas užtikrina, kad abi komunikuojančios pusės ne tik perteikia savo pozicijas, bet klausosi viena kitos ir siekia surasti sąlyčio taškų. Sėkminga mokslo komunikacija reikalauja iš mokslininkų viešojo kalbėjimo ir efektyvaus klausymosi kompetencijų, gebėjimo sukurti ryšį su auditorija, suprasti ne tik racionalius argumentus, bet ir emocijas.
Anette Mjöberg (Švedijos Hässleholmo viešosios bibliotekos direktorė; Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos IFLA Viešųjų bibliotekų komiteto sekretorė ir Šiaurės šalių bibliotekų tinklo valdybos narė) savo pranešime bibliotekas vadino „žmonių universitetais“, pabrėždama, kad jos yra švietimo, žinių ir kultūros sklaidos varomoji jėga. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės bibliotekos smarkiai keičiasi – jos siūlo vartotojams robotikos ir programavimo ir kitus technologijų naujovių perpratimo užsiėmimus, leidžia tobulinti žinias ir gebėjimus visiems gyventojams nepaisant jų socialinio ir ekonominio statuso.
Apie mokslo ir meno ryšį bei tarpusavio sąveiką pranešimą skaitė Meno ir mokslo laboratorijos nariai dr. Rusnė Kregždaitė ir Justas Tertelis. Ši laboratorija vienija jaunus mokslo daktarus, doktorantus, tiksliųjų ir gamtos mokslų studentus bei teatro ir vizualiųjų menų kūrėjus. Pranešėjai pristatė įvairius laboratorijos projektus bei naujausią sumanymą – spektaklį „Errorai“, kuriame samprotaujama apie žmogaus prigimtį klysti bei atskleidžiamas menininko požiūris į mokslą.
Savo patirtimi konferencijoje dalijosi ir kiti pranešėjai bei pranešėjos: dr. Rimantas Vaitkus (Vilniaus universitetas, Lietuva) skaitė pranešimą apie mokslo žinių perteikimą edukacinėje veikloje, Linas Šmigelskas (Lietuvos etnokosmologijos muziejus) pristatė mokslo ir pasiekimų sklaidą Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, o Donatas Kubilius (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) pristatė Lietuvos nacionalinės bibliotekos kūrybines dirbtuves bei naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“.
Po pranešimų sekcijos vyko interaktyvi diskusija, kurioje kalbėta apie mokslo komunikacijos tikslus ir auditorijas, mokslo ir meno sąveiką žinių komunikacijoje bei bibliotekų vaidmenį mokslo komunikacijos procesuose. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai – prof. dr. Rimvydas Laužikas, doc. dr. Martynas Petrikas ir prof. dr. Elena Macevičiūtė.
Konferencijos akimirkos
