Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedra atliko 14 Lietuvos muziejų prevencinio konservavimo situacijos vertinimą ir pateikė rekomendacijas.
Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimas buvo vykdomas pirmą kartą. Tyrimas siekia atkreipti dėmesį į itin opią muziejų problemą – kilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimą. Tai pirmiausia susiję su tinkamų saugomo objekto aplinkos sąlygų sudarymu, t. y. prevencinio konservavimo veikla.
Tyrimas nustatė, kad efektyvų prevencinio konservavimo įgyvendinimą daugiausia lemia muziejų darbuotojų pastangos ir gebėjimas suvokti prevencinio konservavimo svarbą, nuolatinis muziejinių erdvių mikroklimato stebėjimas, gautų rezultatų vertinimas ir atitinkamų sprendimų priėmimas.
Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti konkrečių muziejinių erdvių būklę, poreikius ir galimybes tinkamai įgyvendinant prevencinio konservavimo veiklą bei atsakingai saugant kultūros paveldą ateities kartoms.
Projekto vadovas – doc. dr. Arūnas Puškorius. Ekspertų grupę taip pat sudarė dr. Daina Ragauskienė (aukščiausios kategorijos prevencinio konservavimo technologė), Asta Vasiliauskaitė (antros kategorijos prevencinio konservavimo technologė), Gražina Gleiznienė (archeologinių radinių restauratorė ekspertė) ir Asta Zinaida Meškauskienė (architektė ekspertė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė).
Tyrimas atliktas vadovaujantis LR kultūros ministro patvirtintu „Muziejinių vertybių prevencinio konservavimo ir restauravimo planu“ ir vykdant 2014 m. Lietuvos kultūros tarybos dalinai remiamą projektą „Individualus muziejaus prevencinio konservavimo planas“.
Su tyrimo apibendrinimu galite susipažinti dokumente.