Rugsėjo 25-26 d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.
Į ją susirinko Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių mokslininkai, kurie kartu su lietuvių profesoriais nagrinėjo K. Donelaičio bei jo amžininkų kūrybą, raštus, analizavo vertimus į kitas kalbas ir jų aplinkybes, supažindino su K. Donelaičio laikams suvokti svarbiais tyrimais.
„Džiugu, kad K. Donelačio asmenybei, kūrybai šiemet teko tiek daug dėmesio: aibė renginių iliustruoja faktą, jog K. Donelaitis, jo kūryba ir pasaulėžiūra yra aktualūs šiais laikais. O ši konferencija parodo, kad tai suvokiame ne tik mes, lietuviai, K. Donelaitį laikantys lietuvių literatūros klasiku, bet ir užsienio mokslininkai bei tyrinėtojai, lygiai taip pat smalsiai vartantys klasiko raštus, poeziją, tiriantys jo įtaką savose kultūrose“, – sakė konferencijos „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“ rengimo komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Domas Kaunas.
Vokietijos ambasadoriaus pavaduotojas Peteris Ziegleris, sveikindamas konferencijos dalyvius, tikino, jog „K. Donelaitis yra žmogus, kuris sieja Vokietiją ir Lietuvą, Rusiją“. Šio literatūros klasiko reikšmę ir svarbą P. Ziegleris suprato tik pradėjęs eiti pareigas, kai teko sudalyvauti Kaliningrade vykusiuose poetų minėjimuose, taip pat Lietuvoje vykstančiuose K. Donelaičiui atminti skirtuose renginiuose.
„K. Donelaitis Vokietijoje plačiai žinomas nėra, tačiau tarp baltistikos tyrėjų ši asmenybė yra svarbi dėl savo indėlio į kultūrą ir kalbą. Domintis juo ir tiriant istoriografinius šaltinius, aiškėja ne tik tai, kokias pareigas turėjo ir kokius darbus dirbo K. Donelaitis, bet ir koks jis buvo žmogus. Galima manyti, kad jis buvo aukštos moralės, teisingas, sąžiningas ir neteisiantis, nuolaidus dvasininkas, pasižymėjęs ne tik pareigingumu, bet ir atvirumu“, – pasakojo viešnia iš Berlyno Humboldtų universiteto doc. habil. dr. Christiane Schiller, konferencijoje skaičiusi pranešimą „K. Donelaitis ir jo amžininkai: Tolminkiemio bažnyčios metrikų knygos kaip autobiografinio pasakojimo šaltinis“.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvavę mokslininkai aptarė ne tik K. Donelaičio, bet ir jo amžininkų darbus, veikalus. Iš Čikagos atvykęs Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius pristatė, kokią įtaką K. Donelaičio „Metai“ turėjo Simono Daukanto kalbai: „S. Daukantas keitė savo rašybą po truputį, atsižvelgdamas į K. Donelaičio naudotąją. Tikriausiai tam įtakos turėjo ir S. Daukanto susižavėjimas K. Donelaičiu, kuris vadintas „aukso plunksna“, „dainiumi“, nors daugelį kitų to meto rašytojų Daukantas traukdavo per dantį – buvo kritiškas ir pagyrimais veltui nesišvaistydavo“, – pasakojo G. Subačius. Sąsajų su K. Donelaičio kūryba ieškojo ir kiti autoriai, ne vienas pristatė tyrimus apie K. Donelaičio amžininkus ir jų kūrybą.
Mokslininkai aptarė K. Donelaičio reikšmę, jo mokslo bei kultūrinio išsilavinimo pagrindus, pasaulėžiūrą, filosofijos darbus, dariusius įtaką rašytojui, taip pat gilinosi į „Metų“ vertimo istorijas bei aplinkybes.
Konferencija buvo skirta K. Donelaičio 300 m. sukakčiai paminėti. Jos idėją pasiūlė Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo kompleksinės programos kūrėja – Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija. Konferencijos rengėjai – Vilniaus Universitetas ir Lietuvos mokslų akademija. Rėmėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas.
Nuotraukų galerija
J. Kirkučio nuotr.
Konferencijos organizatorius ir dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
