Komunikacijos fakulteto mokslinis žurnalas „Knygotyra“ įtrauktas į Web of Science referuojamų leidinių sąrašą. Šis žurnalas – vienas ilgiausiai gyvuojančių Vilniaus universiteto serialinių leidinių bei pirmasis tarpsritinės komunikacijos ir informacijos mokslų (KIM) krypties mokslinis periodinis leidinys. Tad „Knygotyra“ yra didelė ir Komunikacijos fakulteto, ir KIM šakų Lietuvoje istorijos dalis.
Komunikacijos fakulteto Mokslo prodekano ir Vilniaus universiteto leidyklos direktoriaus prof. Arūno Gudinavičiaus nuomone, šiuolaikinė leidyba tolsta nuo klasikinio modelio, vis labiau orientuojantis į internetinę sklaidą: „Šiuolaikinėje mokslo rezultatų sklaidoje svarbiausiais rodikliais tampa patogus publikacijų pasiekiamumas, ilgalaikis išsaugojimas ir tam tikras kokybinis filtras. Patekimas į Web of Science publikacijų duomenų bazę atveria dar didesnes pasiekiamumo galimybes skaitytojui. Kai publikacija tampa pasiekiama, ji tampa dažniau skaitoma ir dažniau cituojama, reiškia, didėja jos poveikis”, – teigia mokslininkas.
Mokslinio žurnalo „Knygotyra“ vyriausioji redaktorė prof. Aušra Navickienė pabrėžia, kad šio leidinio įtraukimas į publikacijų duomenų bazę yra reikšmingas įvertinimas ir visai bendruomenei: „Žurnalo įtraukimas į Web of Science duomenų bazę vertintinas ne tik kaip pasiekimas, bet ir kaip galimybė plėsti žurnalo autorių korpusą ir siekti kuo platesnės lituanistinio bei kitokio turinio knygotyros, jai artimų mokslų tyrimų rezultatų sklaidos“.
Vyriausiajai redaktorei antrina prof. A. Gudinavičius, teigdamas, kad žurnalo „Knygotyra“ įtraukimas į Web of Science referuojamų leidinių sąrašą yra straipsnių autorių bendruomenės įvertinimas ir pripažinimas: „Žurnalas, jo redkolegija ir autoriai, kurie publikuojasi, yra tam tikra bendruomenė, kuri dirba toje pačioje tematikoje. Patekimas į tokią duomenų bazę reiškia kokybinį tos bendruomenės publikacijų pripažinimą; tuo pačiu, tai ir redkolegijos bei leidyklos darbo įvertinimas. Taip pat pritraukiami ir tarptautiniai autoriai, kurie norės publikuotis žurnale, redkolegijai padaugės darbo, konkurencija tarp rankraščių, kurie bus priimti publikuoti, išaugs, reiškia, žurnalo straipsnių kokybė vis didės“, – tvirtina prof. A. Gudinavičius.
Žurnalo vyriausioji redaktorė prof. Aušra Navickienė teigia, jog leidinio kokybės užtikrinimas ir tarptautiškumo didinimas buvo ir yra vieni iš prioritetinių leidinio redaktorių kolegijos tikslų: „Į redaktorių kolegiją nuo 1994 m. pradėti traukti ir autoritetingi užsienio mokslininkai. Iš pradžių, kolegos užsieniečiai atstovavo Baltijos šalims, vėliau ir Lenkijos, Vokietijos ir Jungtinės karalystės mokslo institucijoms, o pastaraisiais dešimtmečiais, plėtojant ryšius su tarptautiniais mokslininkų tinklais, ypač su globalia moksline organizacija Society for the History of Authorship, Reading and Publishing (SHARP), Europos leidybos tyrimų asociacija (EuroPub), jų atstovaujamų šalių geografija apima ne tik Šiaurės ir Vidurio Europą, bet ir Kanadą bei Australiją. Tokia redkolegijos sudėtis padeda perimti pasaulines gerąsias akademinės leidybos praktikas ir užtikrinti nuosekliai augančių publikacijų anglų kalba recenzavimo ir publikavimo kokybę.“
Prof. A. Navickienė taip pat akcentuoja, kad mokslinis žurnalas „Knygotyra“ pasižymi tradicijų tęstinumu ir atvirumu naujovėms, o tarptautinė redaktorių kolegija padeda atliepti knygotyros ir jai artimų mokslų aktualijas: „Nors knygos ir bibliotekų istorijos tematika žurnale tebeužima garbingą vietą, pagausėjo straipsnių knygos mokslo istorijos, teorijos ir metodologijos temomis, atsirado bibliofilijos, knygos meno, rankraštinio ir spausdintinio paveldo tematikos publikacijų. Nuolat daugėja šiuolaikinės leidybos tematikos tekstų apie knygos reklamą, skaitmeninę knygą, knygą kaip prekės ženklą bei apie kitus tradicinės ir skaitmeninės leidybos, leidybos medijų platinimo, skaitybos ir informacijos vartojimo klausimus“.
Trumpa žurnalo istorija
Įkurtas bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros baruose dirbusių universiteto mokslininkų iniciatyva septintojo dešimtmečio pradžioje, 1981‒1991 metais mokslinis žurnalas ėjo dviem sąsiuviniais – pirmasis sąsiuvinis buvo skiriamas knygos istorijos, knygų leidybos ir platinimo problematikai, o antrasis – bibliotekininkystės, bibliografijos bei informacijos mokslams. Dešimtmečius žurnalas „Knygotyra“ formavo įvairialypę komunikacijos ir informacijos reiškinius tiriančiųjų bendruomenę.
Komunikacijos fakulteto įkūrimo išvakarėse, 1990 metais, išplėstinio žurnalo redkolegijos posėdžio metu, buvo priimtas svarbus sprendimas. Nutarta, kad vietoje dviejų „Knygotyros“ sąsiuvinių bus leidžiami du savarankiški leidiniai. Taip prasidėjo antrosios kartos žurnalo „Knygotyra“ istorija ir gimė naujas serialinis leidinys „Informacijos mokslai“ (šiandien – Information and Media), nubrėžęs naujų, tuomet Lietuvoje dar besiformuojančių, KIM šakų perspektyvas.
Nuo 2002 metų, padažnėjus ir nusistovėjus „Knygotyra“ periodiškumui, tęstinis leidinys tapo du kartus per metus leidžiamu moksliniu žurnalu.