Šiandien, kovo 12 d., Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centre, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai pristatė knygą „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“. Renginyje dalyvavo monografijos autoriai doc. dr. Deimantas Jastramskis, asist. dr. Giedrė Plepytė-Davidavičienė ir asist. dr. Rūta Kupetytė. Diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistikos centro vadovė asist. dr. Džina Donauskaitė.
„Neeilinė proga, ne taip dažnai Lietuvoje atliekami reprezentatyvūs žurnalistų tyrimai, šiandien ir susirinkome aptarti šio tyrimo rezultatus“, – diskusiją pradėjo renginio moderatorė asist. dr. D. Donauskaitė.
Knygos bendraautorė asist. dr. G. Plepytė-Davidavičienė susitikimo metu išskyrė Lietuvos žurnalisto portretą: „Tipiškas žurnalisto portretas būtų toks – 43 metų moteris, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dažniausiai baigusi žurnalistikos krypties studijas ir rašanti įvairiausiomis temomis“. Mokslininkė teigia, kad žurnalistai Lietuvoje dirba daug, jų darbo savaitė yra ilgesnė nei 40 valandų – dirbama savaitgaliais ir viršvalandžius.
Mokslininkė asist. dr. R. Kupetytė pabrėžė, jog žurnalistų vertinimai dažnai priklauso nuo jų pačių suvokimo, kaip jie mato savo darbą: „Didelė dalis žurnalistų, kaip vieną iš svarbiausių savo veiklos vaidmenų, įvardijo kovą su dezinformacija. Taip pat beveik pusei Lietuvos žurnalistų atrodo svarbu remti Lietuvos politiką, kas kertasi su tradiciniu žurnalistikos suvokimu“, – mokslininkę stebinančius tyrimo rezultatus komentavo asist. dr. R. Kupetytė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad 35 proc. žurnalistų pripažįsta, jog valdžios politika ir institucijų požiūris yra svarbūs jų darbui. Doc. dr. D. Jastramskis teigia, kad politinė įtaka labiau juntama regionuose tarp vyresnės kartos žurnalistų.
Kalbant apie reklamos rinkos įtaką Lietuvos žiniasklaidai, ji didžiausią kritimą pajuto pirmaisiais karantino mėnesiais. Tačiau doc. dr. D. Jastramskis pabrėžė, kad tai didelės ekonominės įtakos žurnalistams nedaro. „Jei komercinės žiniasklaidos priemonės turėtų didesnes pajamas, klausimas ar tie pinigai pasiektų žurnalistus ir pagerintu jų ekonomines sąlygas“, – teigia docentas.
Diskusijos metu dėmesys buvo atkreiptas ir į žurnalistų etikos normas. Doc. dr. D. Jastramskis teigė: „Norėtųsi, kad būtų mažiau reguliavimo, o daugiau savitvarkos“. Asist. dr. R. Kupetytė paminėjo, jog žurnalistų etika dažniausiai priklauso nuo pačių žurnalistų etikos suvokimo, ir, kad tai išsispręstų, yra reikalingas žurnalistų veiklos reglamentavimas: „Turėtų būti daugiau vidinių etikos kodeksų, kad žurnalistai atsakingiau žiūrėtų į savo darbą redakcijoje“, – sakė mokslininkė.
Monografijoje „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“ analizuojamas Lietuvos žurnalistų darbo sąlygų suvokimas, įvairaus pobūdžio įtakos, redakcinė autonomija, žurnalistiniai vaidmenys, profesinė etika ir veiklos saugumas.
Nuotraukų autorius – Ugnius Bagdonavičius.
