Lapkričio 10 d. 12 val. Valstybės pažinimo centre vyks naujo Valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio pristatymas ir diskusija su istorikais. Spektaklio ašinė asmenybė – Emilija Pliaterytė. Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. Tomaš Božerocki sako, kad šis meninis renginys – puiki galimybė visuomenei prisiminti ir daugiau sužinoti ne tik apie E. Pliaterytę, bet apskritai apie 1830-1831 metų sukilimą.
Emilija – drąsos pavyzdys
Sukilime kaip ir E. Pliaterytė, dalyvavo ir daugiau moterų, mokslininkas dr. Tomaš Božerocki išskiria du pagrindinius momentus, kurie galėjo lemti, jog būtent apie E. Pliaterytę visuomenė žino daugiausia ir patį sukilimą sieja su šia asmenybe: „Labai svarbus dalykas – giminė, Pliaterių giminė 19 a. buvo labai reikšminga buvusioje LDK teritorijoje, tai buvo įtakinga giminė, kurios tarpe buvo daug sukilėlių. Antras momentas, labai nedaug laiko praėjus po sukilimo, giminaitis, E. Pliaterytės pusbrolis parašė jos biografiją, tai buvo pirmoji monografija apie jos veiklą ir tai lėmė jos populiarumą“, įžvalgomis dalinasi dr. Tomaš Božerocki.
Diskutuojant apie istorinį E. Pliaterytės vaidmenį, verta atsigręžti į herojės vaikystę, kuri, pasak fakulteto mokslininko buvo gana sudėtinga. Nors E. Pliaterytė buvo įtakingos giminės narė, tačiau jos tėvai gyveno atskirai, mama buvo nusiteikusi patriotiškai, kai tuo tarpu tėvas mėgo lošti, svaigintis ir linksmintis. „Galiausiai tėvai išsiskyrė ir Emilija su mama išvyko gyventi į Daugpilio apylines, Liksnos dvarą. Ji ten gyveno pas dėdę ir augo su pusbroliais. Vaikų auklėjime nebuvo suvokiama, jog mergaitę reikia auklėti kitaip nei berniukus, todėl juos auklėjo vienodai, tai padarė jai poveikį ir vėliau ji buvo linkusi laiką leisti su vyrų, vaikinų kompanija, užsiiminėti vyriškomis veiklomis, nei kad žaisti su lėlėmis“, E. Pliaterytės vaikystės subtilybes aptaria mokslininkas dr. Tomaš Božerocki.
Dar vienas svarbus mokslininko išryškintas aspektas, jog dalyvavimas sukilime moteriai reiškė ne tik kovą su priešu, bet ir kovą su įsigalėjusiais stereotipais: „Eiti į kovą vyrui, tai iš esmės reiškia kovą prieš priešą, tai garbės reikalas. O kai kovoti eina moteris, ji kovoja ne tik su priešais, bet ji kovoja ir su stereotipais. Su tais stereotipais turėjo kovoti ir Emilija Pliaterytė“.
Vieta istorinei atminčiai
Pasak dr. Tomaš Božerocki, apie sukilimus, kurių buvo ne vienas, mūsų žinios labai ribotos. „1863-1864 metų sukilimas savo vietą randa tik todėl, kad pavyko atrasti sukilimo vadų palaikus ir juos palaidoti valstybinio lygmens laidotuvėse, tai sužadino ir mokslinės bendruomenės bei visuomenės susidomėjimą šiuo sukilimu“, sako dr. Tomaš Božerocki.
Mokslinei bendruomenei šios, sukilimų ir kitų istorijos vingių temos nėra tabu, tačiau platesnė informacija neranda savo atspindžio visuomenėje.
Mokslininko dr. Tomaš Božerocki teigimu, 1830-1831 metų sukilimas mūsų sąmonėje yra tik tiek, kiek jis siejasi su Emilija Pliateryte, mes esame susiformavę romantizuotą vaizdą, kad panelė, apsirengusi kaip vyras, apsikirpusi plaukus kaip vyras vadovauja sukilėlių būriui. „Tiek mes ir težinome apie šį sukilimą, bet manau, kad šis meninis spektaklis gali grąžinti diskusijas tiek tarp mokslinės bendruomenės, tiek tarp plačiosios visuomenės apie šį sukilimą, būtent Emilijos motyvas yra tai, už ko galime užsikabinti, kad mūsų istorinėje sąmonėje atsirastų 1830-1831 metų sukilimas“, įžvalgomis dalijasi dr. Tomaš Božerocki.
Meninis istorijos pateikimas suteikia daugiau laisvės
Pasak mokslininko, diskusijos apie atmintį – sudėtingos, dažniausiai jos atskleidžia skaudžius dalykus. „Sukilimas – tragedija, vieniems jis baigėsi katorga, kiti turėjo prievarta emigruoti, palikti savo namus, tai istorija apie tragiškus žmonių likimus, manau, kad turime išgirsti jų istorijas, pamatyti jų veidus“, apie svarbą kalbėti šiomis temomis pasakoja dr. Tomaš Božerocki.
Savo daktaro disertacijoje dr. Tomaš Božerocki detalizuoja, jog kai diskutuoja mokslininkai, jie turi pateikti faktus, kai tuo tarpu diskutuojantys menininkai pateikia savo interpretaciją, todėl jie turi daug didesnę laisvę. „Jie – kūrybingos asmenybės ir per savo darbus parodo, kaip suvokia mūsų praeitį, ir žmonės gali arba sutikti, arba nesutikti, vieniems gali patikti, kitiems gali nepatikti, bet tai sukelia diskusijas tam tikromis visuomenei svarbiomis temomis, ir tai yra puiku“, sako dr. Tomaš Božerocki.
Mokslininkas tikisi, jog šis, lapkričio 10 d. pristatomas muzikinis spektaklis apie E. Pliaterytę paskatins visus prisiminti 1830-1831 metų sukilimą, kad bus pradėtos diskusijos, kokią reikšmę šis sukilimas turi mūsų istorijoje, kokį poveikį padarė visuomenės raidai bei tuometei rusijos imperijos raidai: „Tikiuosi, kad ši diskusija paskatins diskusiją apie šį sukilimą ir apie kitas šiame sukilime dalyvavusias svarbias asmenybes“, pokalbį užbaigai dr. Tomaš Božerocki.
Kviečiame visus apsilankyti ir sudalyvauti naujo muzikinio spektaklio apie Emiliją Pliaterytę pristatyme, kurį pradės pirmoji diskusija šia tema, kurioje diskutuos istorikai, prof. A. Bumblauskas, dr. Tomaš Božerocki, dr. Barbara Stankiewicz, diskusijos moderatorius – Robertas Petrauskas. Diskusija ir spaudos konferencija vyks lapkričio 10 d. 12 val. Valstybės pažinimo centre, čia bus atskleista ir kas, iš Lietuvos muzikos padangėje labai gerai žinomų veidų, atliks E. Pliaterytės vaidmenį spektaklyje.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau norinčius dalyvauti kviečiame registruotis: https://forms.gle/wn6yQwkpfF9jNv1z6