Klimato savaitė, jau penktus metus gyvuojanti iniciatyva, kuri šiais metais minima Spalio 23–29 dienomis. Iniciatyvos tikslas – skatinti atviresnę diskusiją apie klimato kaitą, iššūkius su kuriais susiduria visas pasaulis bei paskatinti kiekvieną asmeniškai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.
Klimato kaitos pokytis pastaraisiais metais juntamas ypatingai, klimato šilimas padidėjo iki 1,1°C lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Šis klimato šilimas Tai ypač juntama pastaraisiais metais, kai suintensyvėjo ekstremalūs orų reiškiniai: audros, sausros, karščio bangos, miškų gaisrai, kurie kelia pavojų ir gamtai, ir žmonių gyvybėms. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ paskelbė, kad liepos 4-oji buvo karščiausia diena pasaulyje nuo XIX a. pabaigos.
Šiais metais Lietuvoje pirmą kartą užfiksuotas istoriškai svarbus reiškinys – sausio 1 d. minimali oro temperatūra Kybartuose nenukrito žemiau +10,4°C. Tai pirmas kartas per beveik 250 metų Lietuvos orų stebėjimo istorijoje, kuomet žiemos mėnesiais minimali paros oro temperatūra nenusileido žemiau +10°C.
„Yra du žmonių tipai, vieniems mokslininkų tyrimų išvadose teikiama informacija sukelia atmetimo reakciją, jie pradeda neigiamai ir negatyviai žiūrėti į šią temą ir apskritai stengiasi atsiriboti nuo informacijos apie klimato kaitą. Tuo tarpu kita dalis žmonių, imasi kažkokių veiksmų ir nori susidariusią situaciją keisti. Todėl labai svarbu, kaip mes visą šią informaciją pateikiame viešumoje“, kaip visuomenė reaguoja į klimato kaitos temą komentuoja, VU KF alumnė, klimato sistemos studijų magistrantė Dominyka Goldbergaitė.
Komunikacijos vaidmuo klimato kaitos temoje
Komunikacija apie klimato kaitą Europoje ir kitose šalyse skiriasi, tačiau daugelis Europos šalių pripažįsta, kad klimato krizė yra neatidėliotina problema, ir imasi ją spręsti. Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės organizacijos atlieka lemiamą vaidmenį skatindamos bendradarbiavimą ir nustatydamos ambicingus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, bei kitus įpareigojimus, kurių valstybės turi laikytis. „Dažniausiai neįmanoma pasiekti tokių ambicingų tikslų. Tačiau progresas yra, jį galima pamatyti tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Verslai kuria įvairias strategijas, siekdami mažinti žalą gamtai“, teigia D. Goldbergaitė.
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, Danija ir Norvegija, ypač garsiai kalba apie savo įsipareigojimus siekti tvarumo ir dažnai pirmauja atsinaujinančiosios energijos diegimo ir aplinkosaugos politikos srityse. „Lietuvoje turime kur tobulėti, nesame prasčiausiai apie klimato kaitą komunikuojanti šalis, tačiau mums dar trūksta, kad pasiektume Skandinavijos lygį, kur tikrai jaučiama pažanga, ten ir patys verslai integruoja daugybę inovacijų šioje srityje“, Lietuvos situaciją ES kontekste komentuoja D. Goldbergaitė.
D. Goldbergaitė teigia: „neužtenka vien tik politinės valios ir verslų indėlio, kiekvienas žmogus asmeniškai gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Svarbu, kaip ir ką vartojame kasdieną, tačiau lietuvių tarpe dar nėra išlavinti kasdieniai įpročiai. Žmonės jau girdėjo apie priemones, bet kol kas nelabai suvokia kaip galėtų jas pritaikyti .“
Kaip galime prisidėti kiekvienas?
„Gyventojų įsitraukimas yra labai kompleksinė tema. Apklausos rodo, kad susidomėjimas šia tema yra labai didelis. Tačiau visuomenėje yra spraga tarp to, kad aš suvokiu ir tarp to, kiek aš iš tiesų esu pasiryžęs įdėti pastangų. Žmonės nuvertina potencialų savo indėlį ir numeta atsakomybę verslams, nes mano, kad jų indėlis į klimato kaitos mažinimą yra didesnis“, apie visuomenės požiūrį komentuoja D. Goldbergaitė.
Individualūs kiekvieno iš mūsų pasirinkimai kartu su bendruomenių, organizacijų ir vyriausybių veiksmais turi poveikį pasaulinei kovai su klimato kaita. Visuomenės pastangos yra svarbios siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ir pereiti prie tvaresnės ir atsparesnės ateities: „Mes kaip vartotojai galime rinktis tvaresnes prekes, pavyzdžiui pirkti laisvėje augintą žuvį ar ekologiškus vaisius, kurie nėra pakuojami į plastikines pakuotes. Tai daro tiesioginę įtaką verslams, nes jei nebepirksime netinkamomis sąlygomis užaugintos ar sukurtos produkcijos, verslai bus priversti ieškoti geresnių sprendimų. Tačiau negalime pasikeisti čia ir dabar, įpročius reikia ugdyti pamažu. Nereikia iš karto tapti „Zero waste“ asmenybe, užtenka mažesnių pokyčių, reikia pamažu ieškoti geresnių alternatyvų“, apibendrina D. Goldbergaitė.
Klimato kaitos savaitės proga, kviečiame Komunikacijos fakulteto bendruomenę aktyviai dalyvauti diskusijose apie klimato kaitą, dalintis nuomonėmis bei kiekvienam asmeniškai bandyti prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.