2020 m. gruodžio 8 d. netekome buvusio Komunikacijos fakulteto profesoriaus, kolegos ir draugo, anykštėno ir Surdegio patrioto Osvaldo Janonio.
Osvaldas Janonis buvo nenuilstantis darbuotojas, siekiantis tobulumo ir plėtodamas bibliografijos teorijas, ir rengdamas bibliografijos priemones, ir ypatingai darbuodamasis Anykščių kraštotyros baruose. Tai liudija ir išleista jo darbų bibliografija, kurioje suregistruotos 161 publikacija, pasirodžiusi 1968-2007 metais, ir Anykštėnų biografijų žinynas. Didžiąją jo aistrą kraštotyrai, kuriai jis atsidėjo palikęs Vilniaus universitetą, maža dalimi atspindi Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus svetainės Elektroninės knygos.
Būtina paminėti profesoriaus Janonio mokslinį darbą. Jis buvo pirmasis lietuvių bibliografijos teoretikas, pagrindus įgijęs Sankt Peterburgo mokslo mokykloje. Vilniaus universitete pradėjo dirbti Kauno Humanitariniame fakultete ir vėliau perėjo į Knygotyros katedrą VU Komunikacijos fakultete, kur 2004 m. tapo profesoriumi. Tai buvo kaip reta subtilus ir gilus teoretikas, operuojantis sudėtingiausiomis filosofinėmis ir metodologinėmis kategorijomis, sugebantis išnarstyti informacinio pasaulio reiškinius, juos apibendrinti, logiškai pagrįsti ir grąžinti mums, kaip vientisą ir įtikinamą „teorijos salelę“. Taip pat buvo kruopštus bibliografas, sudarinėjęs einamosios ir retrospektyviosios bibliografijos rodykles, dalyvavęs tarptautiniuose bibliografiniuose projektuose, ir mokslinių serialinių leidinių „Bibliografija“ ir „Knygotyra“ redkolegijų narys, rūpinęsis bibliografijos mokslo žinių sklaida. Tobulumo ir tikslumo jis reikalaudavo ir iš kitų: bendraautorių, bibliografijos priemonių sudarytojų, leidėjų, kolegų. Tačiau aršiai sukritikavęs už aplaidų ar prastai apgalvotą darbą, krimsdavosi, kad įskaudino žmones. Daugelis buvusių studentų tikriausiai atsimena jį, kaip griežtą ir daug reikalaujantį, tačiau objektyvų dėstytoją, siekianti ne sukirsti, o išmokyti studentus net egzamino metu.
Kolegas stebino jo atkaklumas ir kantrybė, o kartu ir neišsenkanti vaizduotė, siūlanti daugybę netikėtų kūrybinių sumanymų, ką pastebėjo ir kolegos Anykščiuose. Didelę jų dalį Osvaldas įgyvendino nepailstamai dirbdamas ligi paskutiniųjų dienų.
Jis buvo ne tik puikus kraštotyrininkas, mokslininkas ir bibliografas, bet turėjo meniškų polinkių: rinko muzikos įrašus, raižė ekslibrisus, kaupė smagią pelėdžiukų figūrėlių kolekciją, buvo įtaigus pasakotojas, aktyvus socialinių tinklų naudotojas, linksmas ir jautrus bendrakeleivis.
Kolegos prisimins jį kaip puikų draugą, patikimą ramstį darbe, sąžiningą ir teisingą kritiką bei turiningų išvykų į Surdegio miestelį organizatorių.
Liūdime kartu su šeima ir draugais.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto kolegos