Devynioliktus metus vis kitoje valstybėje vykstantis tarptautinis komunikacijos simpoziumas „GlobCom“ šiemet pirmą kartą organizuotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Virš 300 ryšių su visuomene bei korporatyvinės komunikacijos programų studentų iš 16 pasaulio valstybių universitetų susivienijo bendram tikslui – sukurti Lietuvos įvaizdį stiprinančią komunikacijos kampaniją.
Tris mėnesius devynios studentų komandos iš viso pasaulio analizavo Lietuvos matomumą, žinomumą, ankstesnes kampanijas, sėkmes ir nesėkmes bei pateikė savo siūlymus, kaip Lietuvai tapti patrauklesne valstybe.
Projektų pusfinalių ir finalo, vykusių š.m. gegužės 27-29 dienomis, metu dalyviai Lietuvą pristatė įvairiais pjūviais – nuo meno diplomatijos priemonių iki tech-hubų, nuo kelionių šeimoms prie jūros iki skrydžių oro balionais ir startuoliams skirtų konferencijų bei verslo susitikimų. Kiekviena komanda stengėsi pasiūlyti komunikacijos priemonių rinkinius, suteikiančius galimybę papasakoti Lietuvos istoriją ir pakviesti mūsų šalyje apsilankyti, dirbti ar gyventi. Projektai buvo vertinami atsižvelgiant į kūrybiškumą, pritaikomumą, aiškią struktūrą, tinkamumą komunikuoti globaliai ir pristatymą.
„Šių metų projektas buvo išskirtinis dėl keletos priežasčių. Viena vertus, skirtingų valstybių studentai, niekada iki tol nesilankę mūsų šalyje, turėjo kurti komunikacinius projektus, kuriais didintų Lietuvos žinomumą bei ieškotų Lietuvos išskirtinumo. Dideliu išbandymu tapo neeilinė visą pasaulį palietusi ir mūsų darbo rutiną pakeitusi situacija. Pirmą kartą renginys vyko virtualiai ir studentų komandoms tai buvo dar vienas iššūkis – savo projektus tarptautinei Vertinimo komisijai pristatyti internetinėje erdvėje“, – sako projekto iniciatorė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. R. Matkevičienė.
Po tarptautinės Vertinimo komisijos verdikto išrinkta geriausia komanda, pristačiusi Lietuvą kaip žalią ir aplinkai draugišką šalį, kuriančią ateitį. Šios komandos nariai siūlė į komunikaciją įtraukti pasaulyje žinomus nuomonės formuotojus, o reklamos kampanijoje – išlaikyti sinergiją tarp gilių tradicijų ir ateities, tarp natūralios laukinės gamtos ir technologinių sprendimų. Studentai iškėlė ir idėją Lietuvoje organizuoti festivalį, kuriame būtų sujungti visi kampanijoje minimi aspektai, sukurtas verslo kontaktų klubas, organizuojami įvairūs meno seminarai, pristatoma maisto kultūra.
Kaip teigia projekto idėją palaikęs ir projektus vertinęs Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas, „GlobCom2020“ simpoziumas suteikė išskirtinę galimybę išgirsti Lietuvos ir užsienio ekspertų, taip pat skirtingų šalių studentų vertinimą bei požiūrį, kokie sprendimai galėtų padidinti mūsų šalies žinomumą.
„Mums, kaip Lietuvos įvaizdžio komandai, dirbančiai su ilgalaike šalies komunikacijos strategija, tai labai svarbu išgirsti. Šalies įvaizdis yra veikiamas daugybės faktorių ir dažnai mūsų įsivaizdavimas kito akimis, ypatingai Lietuvą matančio pirmą kartą, atsiskleidžia kitaip, leidžia pamatyti save iš šono ir tokiu būdu priimti tikslesnius sprendimus“, – po renginio kalbėjo Marius Gurskas.
Šių metų projekte dalyvavo ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Verslo informacijos vadybos III kurso studentai.
„GlobCom projektas man buvo kaip iššūkis sukurti kažką naujo su skirtingų šalių ir kultūrų atstovais. Vos tik išgirdus iš dėstytojos apie šį projektą, viskas atrodė labai sudėtingai ir ta mintis, kad teks bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis, kažkiek neramino“, – sako studentė Monika Geglis.
Kita studentė Miglė Pupienytė pasakoja, kad pradėjusi dirbti prie projekto su studentais iš užsienio pastebėjo, jog egzistuoja skirtumai tarp to, kaip kitų šalių studentai reiškia savo mintis ir supranta tam tikrus dalykus.
„Mūsų komandoje darbas vyko pakankamai sklandžiai, buvome susiskirstę į mažesnes grupes, kuriose dirbome. Didžiausių sunkumų kildavo, kai reikėdavo žmonėms įrodyti, kad kažkokia tema visiškai netinkama ir neišsiskirs konkurse arba kažkoks dizainas yra tiesiog negražus. Pradžioje to nesuprasdavau ir būdavo sunku bendrauti, o po to suvokiau, kad tai, kaip grožį suvoks indai ir lietuviai, labai skiriasi, net ir šiais laikais, kai, atrodo, viskas taip globalu. Tokioje situacijoje negalima nieko kaltinti ir nieko nepavyks įrodyti – turi tiesiog stengtis atrasti kompromisą. Tai, tikriausiai, ir yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos suvokiau šito projekto metu“, – apie savo patirtis pasakoja studentė Miglė Pupienytė.
Nepaisant kultūrinių skirtumų, projekte dalyvavę VU Komunikacijos fakulteto studentai teigiamai atsiliepia apie projekto metu įgytą tarkultūrinio bendradarbiavimo patirtį.
„Dalyvavimas šiame projekte buvo tikrai puiki patirtis. Buvo įdomu bendrauti ir kartu dirbti su studentais iš įvarių pasaulio vietų, palyginti kaip skiriasi studijos ir mokomi dalykai mūsų universitetuose, kokios ryšių su visuomene taktikos taikomos kitose pasaulio šalyse“, – savo įspūdžiais dalijasi studentė Karolina Pavilonytė.
Studentams iš skirtingų universitetų ir valstybių teko susidurti ne tik su kultūriniais skirtumais. Kitas iššūkis – kaip organizuoti darbą, kuomet tarptautinių komandų nariai gyvena skirtingose laiko juostose.
„Dalyvavusių šalių išdėstymas skirtingose laiko juostose, sakyčiau, netgi padėjo efektyviau vykdyti projektą, kadangi kol Lietuvoje būdavo naktis, su projektu darbavosi kiti dalyviai, o kai ateidavo naktis pas juos – pradėdavome dirbti mes. Apsikeisdavome ir darbas vykdavo visą parą“, – pasakoja Monika Geglis.
Dėl pandemijos simpoziumas ir projektų pristatymai vyko nuotoliniu būdu, todėl studentams atrodė, kad jie nejaus nei baimės bendraudami su kitų šalių studentais gyvai, nei labai jaudinsis pristatinėdami Vertinimo komisijai savo parengtus projektus.
„Artėjant simpoziumui daug galvojau apie tai kaip viskas vyks, juk nebus to jaudulio prieš didelę auditoriją, nebus susitikimo su visa tarptautine komanda. Tačiau ir jaudulys, ir komandos palaikymas, ir vienybė tikrai buvo juntama viso simpoziumo metu. Pamenu, kai skelbė atrinktuosius finalistus, sėdėjau prie kompiuterio ekrano laikydama kumščius, telefonas nerimo nuo komandos narių žinučių. Labai džiaugėmės patekę į finalą. Toks pat jaudulys apėmė ir stebint grupės pristatymą finalo metu. Norėjosi būti šalia, palaikyti. Emocijos buvo labai stiprios“, – apie savo patirtį projekte pasakoja studentė Milda Antanaitytė.
VU Komunikacijos fakulteto Verslo informacijos vadybos III kurso studentai džiaugiasi galimybe dalyvauti tarptautiniame projekte.
„Labiausiai projekte vertinu tai, kad galėjau išmėginti save didelėje, tarptautinėje komandoje. Tai buvo neįkainojama patirtis, galimybė praplėsti savo akiratį ir išmokti dirbti su begale skirtingų kultūrų atstovų. Emocijos, kurias patyrėme viso projekto ir nuotolinio simpoziumo metu, pamatyti laimingų žmonių veidai, išgirstos idėjos ir gražūs žodžiai mano šaliai yra geriausias nuotykis, kuris galėjo nutikti šio studijų semestro metu“, – sako Milda Antanaitytė.