Emilija Bumblauskaitė
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Leidybos ir reklamos studijų programą renkasi žmonės, kurie yra kūrybingi, domisi dizainu, literatūra, reklama, komunikacija, turi daug idėjų ir noro jas įgyvendinti. Apie studijų programą, karjeros galimybes ir darbą leidybos sektoriuje kalbamės su Leidybos ir reklamos studente Emilija Bumblauskaite.
– Kodėl pasirinkote studijuoti Leidybos ir reklamos studijų programą?
– Iš tiesų leidybos ir reklamos studijos mano akiratyje atsirado tik paskutiniaisiais metais mokykloje. Iki tol buvau šventai įsitikinusi, jog studijuosiu grafinį dizainą. Tačiau teko sau pripažinti, kad realiau yra per vienerius metus būnant B lygyje pasiruošti matematikos egzaminui, nei per tą patį laiko tarpą išmokti akademinio piešimo, kuris yra būtinas stojant į menų specialybes. Man leidybos ir reklamos studijos pasirodė lyg aukso viduriukas žmogui, negalinčiam gyventi be kultūros, tačiau suvokiančiam verslaus požiūrio svarbą. Šios nuomonės laikausi iki šiol.
– Kokią vietą knygos, literatūra užima Jūsų gyvenime? Kokie Jūsų mėgstamiausi autoriai, kūriniai?
– Negaliu pasakyti, kad esu išprotėjusi dėl skaitymo, tačiau knyga man neabejotinai įdomi kaip kultūrinis reiškinys, meno kūrinys bei, žinoma, produktas. Knygose įžvelgiu didžiulę kolekcinę vertę: tiek turinio, tiek fizinės išvaizdos prasme. Gali nusipirkti neišvaizdžią knygą dėl jos prasmingo turinio, lygiai taip pat kaip ir ne itin intelektualiai jaudinantį kūrinį, tačiau išskirtinės išvaizdos. Ir tame nematau nieko blogo! Atvirkščiai – tai tik pabrėžia visas priežastis, dėl ko knyga yra toks reikšmingas fenomenas.
Kalbant apie savo mėgstamas skaityti knygas, akimirksniu išskirčiau mokslinę fantastiką. Turiu sukaupusi ne milžinišką, tačiau pasididžiavimo vertą šio žanro lentynėlę. Įdomus faktas: savo pažintį su moksline fantastika pradėjau nusipirkusi knygą TIK dėl jos viršelio (leidyklos „Kitos knygos“ išleistą H. G. Wells’o „Laiko mašina“ bei „Daktaro Moro sala“)! Visiems, norintiems suprasti ką prasmingo įžvelgiu iš pirmo žvilgsnio paviršutinišku galinčiame pasirodyti žanre, rekomenduoju perskaityti Stanislavo Levo „Soliarį“ arba Izaoko Asimovo „Aš, robotas“.
– Kas Jums labiausiai įdomu iš studijų programoje dėstomų dalykų?
– Žinoma, itin subjektyvu, tačiau aš labiausiai vertinu turėtas leidinio dizaino bei grafinio dizaino paskaitas. Be abejonės taip pat išskirčiau rinkodaros, ryšių su visuomene, semiotikos, integruotos rinkodaros komunikacijos, reklamos raidos ir prekės ženklo strategijos kursus.
– Kam patartumėte rinktis Leidybos ir reklamos studijas?
– Paskaitose kūrybiškesniems kolegoms tenka paplušėti prie teorijos, o praktiškesnieji turi verstis per galvą bandydami įgyvendinti kūrybinius projektus. Šios studijos tinka tiems, kuriems nebaisu nei viena, nei kita.
– Prašau papasakokite daugiau apie savo papildomas veiklas – knygų įrišimą ir tipografiją.
– Nuo pat vaikystės mano rutinoje atsirasdavo hobiai, kurie pacirkuliuodavo kasdienybėje keletą mėnesių ir vėl šokdavau prie ko nors kito. Tikriausiai nemažai kam pažįstamas jausmas. Bėgant metams mano interesai pamažu nusistovėjo, jie nebėra tokie greitai kintantys, tačiau kartas nuo karto atsiranda vis naujas, sunkiai paaiškinamas kūrybinis impulsas. Apie vieną jų susilaukiu kur kas daugiau susidomėjimo nei apie kitus – knygrišybą.
Kai tik pradėjau studijas ir krūviai toli gražu nebuvo tokie dideli, turėjau daugybę laisvo laiko. Pamenu, kad dėstytojas L. Spurga leidinio dizaino paskaitoje parodė knygos techninio pjūvio schemą ir tai pažadino susidomėjimą. Pradėjau domėtis giliau ir per keletą mėnesių vien interneto pagalba įvaldžiau paprastus, buitiškai prieinamus rišimo metodus. O turėdama pagrindus bei gilesnį knygos anatomijos supratimą, galėjau pradėti eksperimentuoti. Labiausiai didžiuojuosi savo darytais viršeliais, kuriuose padaryti „langai“, o juose įspraustos džiovintos gėlytės. Jeigu darau užrašų knygeles savo draugams ar sau, stengiuosi jas kuo labiau personalizuoti – juk tai ir yra rankomis kurto daikto pagrindinis privalumas. Gaila, bet studijoms ir darbui reikalaujant vis daugiau laiko, šis pomėgis dabar yra maždaug penktame plane, bet, matydama kiek džiaugsmo jis kelia aplinkiniams, labai norėčiau prie jo sugrįžti.
– Kaip įsivaizduojate savo karjerą ateityje?
– Visada baidausi šio klausimo, nes iki šiol konkretaus atsakymo į jį neturiu. Tačiau derindama studijas su darbu supratau, kad mano ateities karjera jokiu būdu negalėtų būti monotoniška. Dar geriau, jei vienu metu galėčiau derinti kelias skirtingas veiklas – tokiu būdu vienos atlikimo metu spėčiau pasiilgti kitos.