Lapkričio 21 – 23 d. Lyčių studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Lyčių studijos ir tyrimai 2019: šimtmečio pasiekimai ir perspektyvos“ darbas vyko 18 sesijų, buvo perskaityta 70 mokslinių pranešimų, dalyvavo 15 pasaulio šalių mokslininkės ir mokslininkai.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbą sakė konferencijos globėja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kalbėjo universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Seimo narė, Laikinosios moterų grupės pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas, Europos lyčių lygybės instituto Žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadovė Mira Banerjee, viena iš Lyčių studijų centro įkūrėjų ir ilgametė vadovė prof. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė, doc. dr. Giedrė Purvaneckienė – taip pat viena iš Centro kūrėjų bei pirmoji jo vadovė. Sveikinimo kalbas užbaigė ir konstruktyviam darbui konferencijos sesijose pakvietė Lyčių studijų centro vadovė doc. dr. Lijana Stundžė.
Pirmąją konferencijos dieną vyko 3 sesijos, kurių metu buvo skaitomi plenariniai pranešimai. Prof. Virginija Jurėnienė (Vilniaus universitetas) savo pranešime Strategies and Tactics of the Lithuanian Women's Movement: Retrospective Analysis of the Century analizavo moterų judėjimą nuo ištakų iki šių dienų ir išskyrė 6 moterų judėjimo etapus, kurie pasižymėjo specifinėmis istorinėmis sąlygomis bei skyrėsi taktikomis, tačiau nebūtinai strateginiais tikslais. Pranešimo metu profesorė paaiškino, kodėl, jos nuomone, 1919 m. lapkričio 22 d. yra laikytina ta diena, kai moterys įgavo balsavimo teisę.
Antroji šios sesijos pranešėja prof. dr. hab. Monika Płatek (Varšuvos universitetas) pranešime Who’s Afraid of Gender and Why? Gender Studies – the Path for Prospect apibūdindama lytį išskyrė kelis būdus: nuo lyčių studijų kaip akademinės disciplinos, iki politinio judėjimo. Profesorė itin akcentavo lyčių tyrimų prasmę, nes šie tyrimai turi realias perspektyvas ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir visuomenėje.
Pirmąją plenarinę sesiją vedė prof. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė.
Antrąją plenarinę sesiją vedė doc. dr. Giedrė Purvaneckienė. Šioje sesijoje pranešimus skaitė prof. dr. Liisa Husu iš Örebro universiteto Švedijoje. Pranešime Scientific Careers, Scientific Organisations, and Knowledge Production: Why and How Does Gender Matter? profesorė analizavo lyties perspektyvas ir aspektus akademinėje karjeroje remiantis pastaraisiais dešimtmečiais įvykusiais lyčių tyrimų pokyčiais mokslo bendruomenėse. Taip pat pristatė naujausias Europos ir nacionalinės politikos iniciatyvas, kaip spręsti problemas susijusias su mokslinių tyrimų politika siekiant lyčių lygybės moksle.
Prof. dr. Jeff Hearn (Örebro universitetas) pranešime What are Critical Studies on Men and Masculinities? And Why are They Needed? Pristatė vyrų ir vyriškumo tyrimų pokyčius pastaraisiais dešimtmečiais bei keletą tolesnių šių tyrimų taikymo būdų bei galimybių.
Trečiojoje plenarinėje sesijose, kurią vedė prof. dr. Anna-Maija Lämsä (School of Business and Economics, Suomija), pranešimą Tracking Intersectionality Over Time: History, Context and Employment Practices in International Airlines skaitė Kanados Saint Mary‘s universiteto prof. dr. Jean Mills ir prof. dr. Albert Mills, kurie pristatė tarptautinių oro linijų bendrovių diskriminacijos darbo vietoje tyrimų išvadas bei akcentavo istorijos ir konteksto įtaką formuojant lyties, rasės, klasės, tautybės suvokimą.
Antroji šios sesijos pranešėja prof. dr. Giovanna Laura De Fazio (Modena ir Reggio Emilia universitetas, Italija) skaitė pranešimą Stalking and Intimate Partner Violence among Women and Men in a Criminological Perspective, kuriame nagrinėjo persekiojimo ir smurto temą artimojoje aplinkoje iš kriminologinės perspektyvos. Ypatingas dėmesys pranešimo metu buvo skiriamas teisės aktų pakeitimams atsižvelgiant į naujausius tyrimus ir jų rezultatus.
Antrąją ir trečiąją konferencijos dienas pranešimai buvo skaitomi paralelinėse sekcijose. Ši konferencija pasižymėjo temų įvairove: lyčių, motinystės, vyriškumo reprezentavimas žiniasklaidoje ir reklamose; moterų periodikos analizei smurtas prieš moteris; moterų reprodukcinės teisės; lyčių lygybės integravimas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Nemaža dalis mokslinių pranešimų buvo skirta lyčių padėčiai ir problemoms darbo rinkoje, dirbančių tėvų situacijai, moterų karjerai, moterims verslininkėms; moterims moksle; queer studijoms bei trans* aktyvizmui ir kt.
Konferencijos sesijų metu buvo ne tik skaitomi moksliniai pranešimai, taip pat vyko įvairūs susitikimai, mezgami kontaktai, kalbama apie bendrus projektus bei veiklas ateityje.
Antrąją konferencijos dieną teatras 4 ROOM surengė improvizacinį teatro pasirodymą, kurio metu buvo improvizuota radijo studija, kuriai dalyviai sugalvojo pavadinimą „Radio GENDER“, sukūrė šaukinius bei reklamas. Taip pat improvizacijų metu buvo diskutuojama lyčių lygybės problematika.
