Lapkričio 29-ąją sukanka 20 metų, kai žemišką kelionę baigė ilgametis „Dirvos“ redaktorius, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos garbės narys Vytautas Gedgaudas. Ta proga šios iškilios asmenybės atminimui Mažeikių muziejuje surengta paroda „Atminties tiltai“.
Parodos sumanytoja ir autorė LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė, V. Gedgaudo premijos laureatė, Vilniaus universiteto doc. dr. Jolanta Mažylė sako, kad su šia paroda į gimtinę sugrįžo Tirkšliuose užaugęs, Viekšnių progimnazijos ir Mažeikių gimnazijos absolventas Vytautas Gedgaudas.
Reginos Kubertavičienės nuotr.Parodos atidaryme dr. J. Mažylė labai koncentruotai, tačiau gyvai ir įtaigiai pristatė V, Gedgaudo (1912-1999) gyvenimo ir kūrybos kelią.
„Žurnalistas, rašytojas, redaktorius likimo ir karo audrų nublokštas gyventi toli nuo Lietuvos, visą savo gyvenimą paskyrė Tėvynei ir savo tėvynainiams. Artimųjų liudijimu, tylus ir ištvermingas savo užmojuose bei darbuose Vytautas Gedgaudas turėjo aiškias gaires ir tikslus savo gyvenime. Tai pagarba žmogui ir laisvos Tėvynės idėja. Jis buvo žmogus ne sau, o Idėjai, – sakė dr. J. Mažylė.
Lilijos Petraitienės nuotr.Ji akcentavo, kad amžininkų atsiminimuose dažnai pabrėžiamas Vytauto Gedgaudo akiračių platumas. Nors Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo patyręs karo kautynių ugnį, pokariu kaip žurnalistas stebėjęs pasaulinio masto įvykius, lėmusius XX amžiaus istoriją, anot parodos rengėjos, Vytautas Gedgaudas išliko paprastas, atsakingas žmogus, atliekantis savo pareigas tyliai ir su giliu pasišventimu.
„Atminties tiltų“ parodą, kuri Lietuvos žurnalistų sąjungos rūpesčiu nukeliavo į Vytauto Gedgaudo gimtuosius Mažeikius, sudaro dvi ekspozicijos.
Lilijos Petraitienės nuotr.Pirmojoje – aštuoni paveikslai pasakoja apie Vytauto gyvenimą ir žurnalistinę kūrybą. Tai Vytauto Gedgaudo gyvenimo etapai, kuriuos santūriai komentuoja pats Vytautas, aptardamas savo darbo spaudoje penkiasdešimtmetį. Tekstas ir nuotraukos šiai ekspozicijai paimtos iš V. Gedgaudo asmeninio archyvo, kurio tvarkymu ir grąžinimo į Lietuvą reikalais rūpinasi dr. J. Mažylė.
Kaip pabrėžė parodos autorė, dalis paveiksluose tekstinės medžiagos, prierašų yra paties V. Gedgaudo mintys, suguldytos 1984 metais, jo darbo spaudoje 50-mečio proga.
Lilijos Petraitienės nuotr.Parodoje yra ir didelė staigmena – atidesnis, neskubantis parodos lankytojas gali susipažinti su Vytauto Gedgaudo rašytos, bet dar neišleistos knygos apie tarnybą Prancūzijos svetimšalių legione „Pirmyn arba mirk“.
Antroji ekspozicijos dalis – tai savarankiška Vytauto Gedgaudo meninės fotografijos paroda „Vienas modelis, viena meilė, vienas gyvenimas“. Eksponuojamos meninės nuotraukos, darytos kone prieš šešis dešimtmečius ir iki šiol nebuvo niekur eksponuotos. Tad žvelgiant į šias menines nuotraukas labai įdomu pažinti dar vieną Vytauto Gedgaudo talentą.
Lilijos Petraitienės nuotr.Apie tai parodos atidaryme išsamiai kalbėjo fotomenininkė, fotografijos dėstytoja Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, sakydama, jog ši kūrybos sritis verta atskirų tyrimų, taip pat kalbėtojos nuomone, Vytauto Gedgaudo fotomeno analizė ir jo refleksijos turėtų papildyti lietuviškos meninės fotografijos istorijos puslapius.
Parodos atidaryme dalyvavo Mažeikių visuomenės atstovai, gimnazistai, LŽS Vilniaus skyriaus nariai. Muziejaus vyriausiasis muziejininkas Vytautas Ramanauskas, pasidžiaugė, kad kraštiečių atminimas įvairiomis formomis ir būdais sugrįžta į gimtinę.
Reginos Kubertavičienės nuotr.„Gražu, kada kraštiečiai sugrįžta namo. Taip jau supuolė, kad gimnazijos įkūrimo šimtmetis sutampa su jos absolvento, Vytauto Gedgaudo 20-jų mirties metinių sukaktimi. Tad kaip dažnai būna, kraštietis, išeivijos spaudos darbuotojas, ilgametis JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ redaktorius sugrįžta vien savo pasiekimais, nuveiktais darbais, – sakė Mažeikių krašto muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas. – Lietuvoje ši mūsų kraštiečio pavardė garsiau kasmet suskamba, kai per Spaudos dieną teikiama jo vardo premija. Džiaugiamės gerbiamos Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės indėliu į mūsų kultūros atminties saugojimo aruodą. Džiaugiamės, kad mokslinininkė ir žurnalistė, prieš kelis metus tapusi Vytauto Gedgaudo premijos laureate, susidomėjo šia asmenybe, iš Amerikos parvežė turtingą Vytauto Gedgaudo archyvą ir juo rūpinasi. Ji ir parodė iniciatyvą surengti šią parodą Mažeikiuose“.
Parodos atidarymo proga buvo perskaitytas ir Akmenės rajono garbės piliečio, Vytauto Gedgaudo premijos laureato Leopoldo Rozgos, negalėjusio atvykti, sveikinimas. Žurnalistas ir redaktorius L. Rozga sveikinime pabrėžė, jog būti V. Gedgaudo premijos laureatu yra didelė atsakomybė ir pareiga bent kukliai prisidėti tęsiant garbingiausias Lietuvos žurnalistikos tradicijas. Anot jo, mūsų dienų žurnalistams Vytautas Gedgaudas yra ir liks pavyzdžiu kaip nepasiduoti menkoms politinėms aistroms ir išlikti objektyviu, nešališku savo profesijos atstovu.
Lilijos Petraitienės nuotr.Vytautas Gedgaudas, su džiaugsmu sutikęs Lietuvos Nepriklausomybę, paskyrė asmeninių lėšų fondui, kuris ir tapo pagrindu kasmet skiriamai jo vardo premijai. Nuo 1997 metų Vytauto Gedgaudo premija yra Lietuvos žurnalistų sajungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinė premija. Ji skiriama žurnalistams už turiniu ir forma išskirtinius spaudos, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus.
Žurnalistė, tyrėja dr. Jolanta Mažylė pirmoji iš dvidešimt kelių Vytauto Gedgaudo premijos laureatų susidomėjo šios asmenybės rašytiniu palikimu ir pradėjo rinkti medžiagą monografijai. Džiaugiamės, kad jau dabar galime susipažinti su gausia medžiaga iš V. Gedgaudo archyvo.