Spalio mėn. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete lankėsi ir su studentais susitiko doc. dr. Zachary J. McDowell (JAV, Ilinojaus universitetas). Zachary J. McDowell tyrimai ir interesų sritys susiję su skaitmenine kultūra – skaitmeniniu raštingumu, informacijos sauga, skaitmeninės informacijos viešinimu ir prieigos užtikrinimu.
Susitikimo su studentais metu Zachary J. McDowell pasidalijo patirtimi kaip studijų ir mokymo tikslais galima panaudoti internetinę enciklopediją Wikipedia.
- Savo dėstomo dalyko metu naudojate Wikipedia kaip mokymo priemonę. Papasakokite daugiau apie tai.
- Kai pradėjau dirbti universitete, man paskyrė dėstyti nuobodžiausių dalykų kursus, vienas iš jų buvo Akademinis raštingumas, orientuotas į mokymąsi rašyti akademinius, mokslinius darbus. 16 savaičių trunkančio kurso metu studentai turėjo išmokti mokslinių tyrimo metodų ir parašyti rašto darbą. Studentus buvo sunku motyvuoti, todėl kai išgirdau, kad atsirado entuziastų, naudojančių Wikipedia kaip priemonę mokyti studentus universitete, nutariau pabandyti ir aš.
Kurso metu, naudojant Wikipedia, studentai išmoksta naudotis Wikipedia – teikti pastabas jau parašytiems straipsniams, vertinti panaudotų šaltinių kiekį kitų parašytuose straipsniuose, o po to gauna savarankišką užduotį patys parašyti naują straipsnį, pvz. apie ne pelno siekiančias organizacijas.
Tokiu būdu dėstomas dalyko kursas studentams patinka. Mane patį motyvuoja mano studentų užsidegimas. Nereikia stengtis jų įkalbinėti padaryti vieną ar kitą užduotį – jie būna užsivedę, nes mato, kad kurso metu gauta savarankiška užduotis atlikta ne nugula ir dulka stalčiuje, o yra prieinama visiems Wikipedijoje.
- Kaip Wikipedia padeda studentams mokytis? Ko jie išmoksta?
- Studentai išmoksta rašyti rašto darbus – ir tai yra svarbiausia. Rašyti straipsnius Wikipedijoje nėra lengva, reikia išlikti neutraliu, nešališku, panaudoti daug skirtingų informacijos šaltinių. Visų šių esminių dalykų galima išmokti studijuojant žurnalistiką, tačiau jei studijuoji kažką kita, dažnai tokių dalykų niekas tavęs universitete nemoko. Darbas su Wikipedia studentams leidžia ne tik išmokti dirbti su skirtingais informacijos šaltiniais, bet ir kritiškai juos vertinti, analizuoti. Taip pat ugdo gebėjimą sisteminti didelį kiekį informacijos, teisingai cituoti, referuoti. Visa tai prisideda prie studentų informacinio raštingumo.
- Kokio grįžtamojo ryšio sulaukiate iš studentų?
- Viso kurso metu sulaukiu daug komentarų ir klausimų iš studentų. Tai rodo, kad jie yra įsitraukę į dėstomą kursą, domisi, nori sužinoti daugiau. Rašto darbų mokymas naudojant Wikipedia yra populiarus, tą rodo ir studentų atsiliepimai pasibaigus dalyko kursui. Už nestandartinį dėstymą buvau daug kartų nominuotas įvairiems apdovanojimams, kelis esu ir laimėjęs. Studentų susidomėjimą mano dėstomų dalykų kursais geriausiai iliustruoja tai, kad vos paskelbus registraciją į mano kursus, studentai greitai užpildo visas kurso vietas.
- Dažnai kalbama, kad plačiai naudojamos technologijos ir socialiniai tinklai yra pagrindinė priežastis dėl ko mums yra sunku susikaupti, skaityti ir suvokti didesnės apimties tekstus. Ar gali būti, kad technologijos ir jų naudojimo įpročiai prives mus prie visai primityvaus bendravimo, kuris panašės į pirmykščių žmonių urvuose paliktus piešinius?
- Nenorėčiau taip pesimistiškai žiūrėti į ateitį. Viskas keičiasi, technologijos taip pat. Žmonės dažnai kaltina technologijas tik todėl, kad nesupranta kaip jos veikia ir kokią įtaką gali mums padaryti ateityje. Kalbos, susijusios su sumažėjusia koncentracija ir sugebėjimu išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, galbūt susijusios visai ne su technologijomis, o su tuo, kaip mūsų smegenys prisitaiko prie greito gyvenimo tempo ir nuolatinio streso. Mes juk visada norim padaryti kažką greičiau, geriau, efektyviau – galbūt būtent tai ir lemia mūsų sumenkusį gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką? Nemanau, kad žmonija kvailėja – mes tiesiog vienu metu galvojam apie daugiau dalykų nei kada nors anksčiau.
- Nepaisant technologijų gausos, tam tikros žmonių grupės nesinaudoja jomis – kai kur pasaulyje vis dar nėra interneto ryšio, o kiti žmonės net ir išsivysčiusiose šalyse neturi jokios motyvacijos išmokti naudotis kompiuterine technika arba negali sau leisti jos įsigyti. Kaip galima būtų kovoti prieš skaitmeninę atskirtį, kuri užkerta žmonėms kelią geresnio gyvenimo link?
- Užaugau naudodamasis įvairiomis technologijomis. Iki šiol nežinau, ar mane supusios technologijos padarė mano gyvenimą geresnį. Noriu tikėti, kad padarė, bet iš tiesų nežinau. Gali būti, kad jeigu mano gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, galėčiau išsiversti be įvairių technologijų. Pvz., gyvenčiau mažame mieste, auginčiau vaikus, bendraučiau su kaimynais, skaityčiau knygas ir galbūt man visai nereikėtų interneto. Ar tai, kad dabar turiu prieigą prie Amazon internetinės parduotuvės, reiškia, kad gyvenu geriau nei žmogus, kuris visai nesinaudoja internetu? Manau svarbiausia yra tai, kodėl ir kaip mes naudojamės technologijomis, kurios mus supa. Internetas vargu ar pagerins gyvenimo kokybę, jei nemokėsim atsiriboti nuo jo keliamo triukšmo ir ten plintančios niekinės informacijos.
Viešėdamas Baltijos šalyse mačiau daug jaunų žmonių, kurie žvejojo upių pakrantėse. Kartais galvoju, kad gal ir man reikėtų va taip nueiti ir kurį laiką pažvejoti. Ne todėl, kad norėčiau ką nors pagauti – tiesiog norėčiau pasidžiaugti ramia akimirka.
Wikipedia, manau, yra geras pavyzdys kaip galima sumažinti skaitmeninę atskirtį. JAV vis mažiau ir mažiau jaunimo naudojasi bibliotekų paslaugomis, nes gali lengvai pasiekti informaciją internete. Jei mes galėtume tinkamai juos supažindinti su Wikipedia, t.y., kad jie žinotų kokiu principu ji veikia, mes prisidėtume prie žmonių informacinio raštingumo ugdymo. Galbūt tada galėtume užtikrinti, kad žmonės gebės kritiškai pažvelgti tiek į juos supančias technologijas, tiek į tai, kaip jos keičia mūsų gyvenimus.