Vilniaus unviersiteto Komunikacijos fakultete gegužės 1-4 d. svečiavosi ir paskaitas Tarptautinės komunikacijos studentams skaitė Kimmo Lipponen – Suomijos socialinių verslų asociacijos vadovas, prieš tai dirbęs „Nokia“ socialinės atsakomybės vadovu, buvęs Bostono koledžo ir Suomijos olimpinio komiteto, Europos futbolo federacijų asociacijos UEFA tarybos narys.
Kalbamės su Kimmo Lipponen apie socialinius verslus ir socialinę atsakomybę.
- Esate Suomijos socialinių verslų vadovas. Koks yra šios asociacijos tikslas ir nuveikti darbai?
- Mes siekiame sutelkti Suomijos socialinius verslus, kurie vykdo savo verslą atsakingai, etiškai ir rūpinasi savo veiklos daroma įtaka aplinkai. Po pirmų penkerių metų mes toliau kryptingai siekiame šios vizijos. Asociacijoje narių nuolat daugėja, mes esam gerai žinomi tarp verslininkų ir imamės rimtų iniciatyvų, prie kurių įgyvendinimo prisideda socialiniai verslai.
- Kalbant apie socialiai atsakingas įmones kartais kyla klausimas ar jų vykdoma socialinė veikla nėra tik būdas pritraukti vartotoją. O kaip yra su socialiniais verslais – kokie jų tikrieji tikslai?
- Socialinio verslo kūrimas nėra būdas pritraukti vartotojus, ir socialinė atsakomybė socialiniams verslams yra tapusi įprasta, kasdiene veikla. Socialiniai verslai savo veikloje imasi vis daugiau pastangų, kurios yra nukreiptos į socialinių problemų sprendimą – joms tai yra pagrindinė veiklos kryptis.
- Kokią naudą teikia socialiniai verslai visuomenei?
- Socialiniai verslai duoda skirtingą naudą visuomenei, viskas priklauso nuo to, kokioje srityje jos vykdo veiklą. Kai kurie socialiniai verslai aprūpina studentus, žmones su negalia (fizine ar psichine) pigiais butais, kai kurie rūpinasi jaunimo ar senjorų problemomis, kiti organizuoja mokymus, įvairius užsiėmimus žmonėms, kuriems to trūksta. Socialiniai verslai dažniausiai sprendžia tokio pobūdžio problemas, kurių sprendimas yra tieisogiai su jų vykdoma veikla.
- Skirtingose valstybėse šiek tiek skiriasi supratimas apie socialinius verslus ir socialiai atsakingas įmones. Kokia padėtis yra Suomijoje?
- Suomijoje socialiniai verslai nėra labdaros ar paramos organizacijos. Jie gali priklausyti nekomercinių tikslų siekiančioms įstaigoms, organizacijoms ar susibūrimams, bet pati jų komercinė veikla turi teikti pelną, kitaip tokie socialiniai verslai ilgai neišsilaikys. Pati socialinio verslo idėja yra plėtoti verslą taip, kad jis darniai vystytųsi socialiniu, ekonominiu ir aplinkos atžvilgiais.
- Savo veikloje dirbote ir sporto institucijose. Kiek sporto klubai ar valstybinės sporto šakų federacijos reikšmės teikia socialinei atsakomybei Suomijoje?
- Suomijos sporto bendruomenė įdeda daug pastangų, stengdamasi mažinti problemas šalyje. Tai yra daugiausiai įtakos turinti grupė, kuri gali organizuoti sporto užsiėmimus vaikams ir jaunimui, taip svariai prisidėdama prie sveikos gyvensenos propagavimo ir socialinės atskirties mažinimo šalyje. Sportas savaime turi pagarbos kitam, garbingo žaidimo aspektų, todėl tai persiduoda ir sporto bendruomenei, kuri labai greitai perima tam tikras socialines iniciatyvas, pvz. kovą su rasizmu.
- Europoje populiariausia sporto šaka yra futbolas, o kiekvienam futbolo klubui labai svarbi vietos bendruomenė. Kiek didieji Europos futbolo klubai dėmesio skiria visuomeninėms problemoms ir įsitraukia į jų sprendimą?
- Klubai įdeda daug pastangų. Futbolas yra svarbi gyvenimo mokykla, futbolas kaip žaidimas naudingas žmonėms sveikatos prasme. Tiek patys klubai, tiek nacionalinės ir tarptautinės futbolo asociacijos, tiek patys žaidėjai skatina lygybę ir įvairiais būdais pasisako prieš rasizmą. Didelis žiniasklaidos skiriamas dėmesys futbolui padeda iškelti viešumon socialines problemas ir su jomis kovoti.
- Kartais atrodo, kad įvairių grėsmių akivaizdoje ne visi žmonės elgiasi vieningai – kol vieni galvoja kaip sumažinti žmonijos veiklos daromą žalą Žemei, kiti toliau žiūri tik savo verslo interesų. Kokių globalių pokyčių reiktų, kad žmonija taptų socialiai atsakinga?
- Manau svarbiausia suprasti, kad atsakingi esame visi – ir moksleiviai, ir tarptautinės iniciatyvos, tokios kaip Juntinių tautų darnaus vystymosi programa. Tik visi kartu galime pasiekti norimų pokyčių.