Lapkričio 29 d. Vilniuje viešėjęs Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Donaldas Džensenas (Donald Jensen), Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetui pakvietus, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje skaitė viešą paskaitą „Priešiška, dezinformacinė Rusijos veikla Baltijos šalyse“.
Tarptautinių santykių ekspertas, buvęs JAV diplomatas Donaldas Džensenas susirinkusiems paskaitos dalyviams papasakojo apie CEPA įgyvendinamą Informacinių karų projektą, kuriame analizuojama Rusijos skelbiama, į Baltijos šalis nukreipta dezinformacija ir skleidžiama propaganda, jos reikšmė kitų Rusijos galių – karinės ir ekonominės – kontekste. Savo paskaitoje D. Džensenas akcentavo informacinio karo, tiksliau Rusijos vykdomų informacinių operacijų, ilgalaikiškumą, strateginį planavimą, kuriuo siekiama didinti Rusijos galią, stiprinti jos poveikį tarptautinėje arenoje, menkinant Europos Sąjungos ir NATO siekius bei vertybes. Taip pat atkreiptas dėmesys į D. Trump`o pergalę Amerikos prezidento rinkimuose ir į tolesnį ne tik JAV, bet ir Europos šalių likimą.
Renginį moderavusi strateginės komunikacijos ekspertė Jolanta Gužaitė-Kvintus teigė, kad „kibernetinės atakos, melagingos naujienos, tendencingi šaltiniai – šių dienų informacinio lauko realybė. Lietuva patyrė ne vieną antpuolį, kuriuo siekiama pasėti nerimą ir daryti įtaką politiniam gyvenimui. Dabar Rusijos programišių atakos yra minimos JAV prezidento rinkimų kontekste, kasdienybe tapo išpuoliai prieš Vokietiją. Todėl svarbu didinti gyventojų atsparumą melagingai informacijai, skatinti juos atidžiau vertinti, kas komunikuoja ir kokio tikslo siekia, ypač socialiniuose tinkluose.“
Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Donaldas Džensenas (Donald Jensen)
Diskusijoje dalyvavusio komunikacijos konsultanto Liutauro Ulevičiaus teigimu, „informaciniai karai – jokia naujiena Lietuvoje, kuri dar XVIII a. pabaigoje valstybingumo neteko būtent pralaimėjusi daugiau nei pusantro šimtmečio trukusią informacinę dvikovą su išsiplėtusia Maskvos kunigaikštyste. Naujoji, V. Putino palaiminta Gerasimovo doktrina visas šias komunikacijos technologijas pritaikė prie informacinės visuomenės įgūdžių, todėl ir pati Lietuva, ir NATO partnerės privalo skirti itin daug dėmesio, kad būtų identifikuota ir užkardyta informacinė Kremliaus agresija, ugdomas informacinis piliečių raštingumas“.
Tiek D. Dženseno pranešime, tiek diskusijoje keltas informacinių karų, propagandos daromos įtakos politikų sprendimams, ekonomikai, ypač kultūrai, klausimas. Diskutuota, koks galėtų būti adekvatus atsakas į tokius Rusijos veiksmus. „Atsakas turi būti stiprus, nes informacinių karų taikinys yra kultūros vertybės, todėl būtina ieškoti būdų, kurie padėtų visuomenei būti atsparesnei tokiems Rusijos veiksmams. Vienas iš jų ir svarbiausias – švietimas: tik raštinga, save gerbianti ir savimi pasitikinti, branginanti praeitį ir be baimės žiūrinti į ateitį visuomenė gali būti atkirtis Rusijos vykdomiems informaciniams karams“, – taip diskusiją apibendrino D. Džensenas.
Vieša paskaita „Priešiška, dezinformacinė Rusijos veikla Baltijos šalyse“
D. Dženseno viešą paskaitą, įvykusią Martyno Mažvydo bibliotekoje, kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu organizavo CEPA (angl. Center for European Policy Analysis). Analitikų centras (angl. think-tank) jungia įvairių sričių specialistus, kurie tiria Centrinės ir Rytų Europos saugumo politiką, konsultuoja JAV politikos formuotojus Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais. CEPA įkurtas 2005 m. Vašingtone, jo veikloje dalyvauja tokie žymūs žmonės kaip Edvardas Lucasas (vyresnysis The Economist redaktorius), Zbignevas Bžezinskis (buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas), Tomas H. Ilvesas (buvęs Estijos prezidentas) ir kiti.