R. Vaitkus: „Darnaus vystymosi ekspertai Lietuvai svarbūs strategiškai“
Autorius: Inga Sakinaitė
Nors Lietuvoje apie darnų vystymąsi kalbama ir rašoma vis daugiau, tačiau ne visada atsiranda specialistų, gebančių profesionaliai papasakoti apie darnųjį vystymąsi, pristatyti projektus, įvertinti jų naudą ir kaštus ekonomikai, socialinei infrastruktūrai ir aplinkosaugai.
Vienas tokių nesėkmingai žlugusių projektų – skalūnų dujų žvalgybos projektas, kuris baigėsi net neprasidėjęs. Buvusio Švietimo ir mokslo viceministro, Ministro Pirmininko kanclerio pirmojo pavaduotojo Rimanto Vaitkaus nuomone, neatsirado žmogus, galintis paaiškinti, kokią naudą iš projekto gaus gyventojai ir regionas.
Siekiant pasirūpinti darnaus vystymosi problematiką galinčių komunikuoti specialistų ugdymu, Vilniaus universitete įgyvendinama Darnaus vystymosi komunikacijos magistrantūros studijų programa, kurios komiteto pirmininkas yra dr. R. Vaitkus. Su juo kalbėjome apie darnų vystymąsi Lietuvoje ir darnaus vystymosi komunikatorių svarbą.
Kuo darnaus vystymosi tematika svarbi Lietuvai?
Lietuva aktyviai įsijungė į Darbotvarkės 21 veiksmų planą, susijusį su aplinkos apsauga ir darniuoju vystymusi, patvirtintą daugiau nei prieš du dešimtmečius. Pradžioje jame akcentuojama aplinkosauginė tematika, tačiau vėliau iškilo ir kiti akcentai: suprasta, kad ekonominis šalies vystymasis neįmanomas be subalansuotos socialinės plėtros ir aplinkos apsaugos. Taigi darnaus vystymosi tematika apima daugelį gyvenimo sričių – miestų plėtrą, visą ekonomikos vystymąsi, žmogiškųjų išteklių valdymą, kitas sferas.
Ypatingą reikšmę darnaus vystymosi problematikoje įgyja darnaus vystymosi švietimas, aktualus ugdant jaunąją kartą, ir darnaus vystymosi komunikacija, visuomenės informavimas apie darniojo vystymosi problematiką. Ši tema dar pakankamai nauja visuomenei.
Kam pritaikyta universitetinė magistro studijų programa ir kuo svarbūs jos rengiami specialistai?
Studijų programa parengia komunikacijos specialistus, išmanančius darnaus vystymosi sritį, analizuojančius visuomenėje vykstančius procesus ir reiškinius, komentuojančius įvairias su darniu vystymusi susijusias sritis, gebančius perteikti visuomenei darnaus vystymosi aktualijas, problematiką ir svarbą.
Daugelis organizacijų turi viešųjų ryšių specialistus, pristatančius bendroves, skleidžiančius informaciją apie jų veiklą, vykdomas programas, svarbą, valdančius krizes. Darnaus vystymosi komunikacijos specialistai daro tą patį, tačiau jie pritaiko žinias ir gebėjimus sektoriuose, susijusiuose su statybomis, ekonominiu augimu, taip pat viešajame paslaugų sektoriuje: šiuose sektoriuose vystomi projektai reikalauja darnaus vystymosi principų ir politikos išmanymo. Dėl to darnaus vystymosi komunikacijos specialistai minėtose veiklos srityse vertinami labiau – jie turi specifinių žinių apie šių sričių veikimo principus ir vertybes.
Kokios sritys dažniausiai siejamos su darniuoju vystymusi?
Kokią sritį bepaimsime, visur darnaus vystymosi principai yra aktualūs: svarbiausia, kad tos srities ekonominė plėtra planuojama atsižvelgiant ir į socialinius, ir į aplinkosauginius parametrus.
Pavyzdžiui, kai mieste statomas didelis daugiabutis, o greta esančių namų gyventojai gali būti sunerimę dėl savo gyvenimo kokybės. Jie gali klausti, kiek tas naujas daugiabutis užstos vaizdo į mišką, kokią įtaką jis turės aplinkai, ar bus iškirsti greta augantys medžiai, o gal jis yra statomas per arti vandens telkinio. Svarbu įvertinti ir būsimą socialinę infrastruktūrą: galime nesijaudinti, parduotuvės greta to didelio namo rasis, o mokyklos ir darželiai? Atsakymai į šiuos klausimus yra susiję ir ne tik su ekologija, bet ir su visapusišku gyventojų komfortu. Dažniausiai į šiuos dalykus dėmesys atkreipiamas jau po laiko...
Konkretus pavyzdys, iliustruojantis aprašytą situaciją yra Viršuliškių rajonas Vilniuje. Nors jis sparčiai auga, darželių ir mokyklų klausimas yra paliktas savieigai, o čia ir prasideda problemos. Šioje situacijoje darnaus vystymosi specialistai turėtų komunikuoti visuomenei ir verslui apie kylančias socialinės infrastruktūros problemas ir parodyti, kad planuoti reikia ne tik statybas, bet ir patogiam gyvenimui reikalingą socialinę infrastruktūrą.
Kokios dar darnaus vystymosi temos aktualios Lietuvoje?
Galime įvertinti šiukšlių rūšiavimo mastus Lietuvoje. Kol kas tik kai kurie gyventojai supranta šios veiklos prasmę, ir jiems sąžinė neleidžia visų šiukšlių mesti į vieną dėžę. Tačiau pažvelkime į šiukšlių rūšiavimą iš ekonominės ir iš aplinkos tausojimo pusės: kuo mažiau šiukšlių visi žmonės išmes į bendrą šiukšlių konteinerį, tuo mažesnės mūsų išlaidos bus šiukšlių išvežimui, ir tuo daugiau sutaupysime. Netgi paprastose srityse mes galime labai daug ko pasiekti.
Nepavykęs skalūnų dujų žvalgybos projektas yra akivaizdus pavyzdys, kaip visuomenei trūko komunikacijos dėl skalūnų dujų ir nesugebėta paaiškinti šio projekto naudos. Tik praėjus kritiniam laikui buvo susizgribta kalbėti apie šio projekto naudą regionui ir gyventojams. Vien to nedidelio būrelio atvažiavimas būtų nulėmęs regiono ekonominį augimą, nes žvalgybininkai būtų ten nuomoję gyvenamąją vietą, pirkę paslaugas ir prekes, maitinęsi. Be to, jų atvykimas būtų paskatinęs socialinę plėtrą, nes svetimšalių apsigyvenimas atokesniame rajone dažniausiai yra glaudžiai susijęs su kultūriniais mainais. Ir nors gyventojai rėmėsi aplinkosauginiais argumentais, jiems nebuvo tinkamai iškomunikuota, kad niekas nenori ardyti ir griauti šimtmečiais besiformavusios gražios gamtos.
Kokias užsienio šalis laikytumėte sektinu pavyzdžiu?
2005 m. Vilniuje įvyko daugelio šalių švietimo ir mokslo ministrų konferencija, kurioje buvo parengtas veiksmų planas, kaip būtų galima vystyti darnaus vystymosi tematiką šalyse, pirmiausia, ją įgyvendinant švietimo srityje. Mes buvome iniciatyvūs, tačiau toliau to plano netobulinome. Tuo metu kitos šalys, naudodamos susitikimo Vilniuje medžiagą, parengė ir pradėjo įgyvendinti savo nacionalinius planus. Parvykę į savo šalis švietimo ekspertai aiškiai iškomunikavo žinią, kad darnus vystymasis yra labai svarbus ir neatsiejamas nuo gyvensenos.
Taigi dabar atskirose srityse Skandinavijos šalys yra lyderės. Visos šiaurės Europos šalys turi susidarę įvairių sektorių darbotvarkes, ir darnus vystymasis planuojant švietimo, socialinę, ekonominę plėtrą yra suprantamas kaip kertinė šių strategijų dalis.
Tarkime, Norvegijos Oslo universiteto siekis yra tapti žaliuoju universitetu. Jie labai kruopščiai skaičiuoja CO2 emisijas, skatina kiekvieną studentą ir dėstytoją kuo mažiau teršti orą automobilių transportu. Siekdami paskatinti naudojimąsi viešuoju ar dviračių transportu jie netgi pabrangino parkavimo vietas šalia universiteto. Savaime suprantama, tai turi teigiamą poveikį ir sveikatai: žmonės daugiau vaikščioja, važinėdami dviračiu – sportuoja, kvėpuoja švaresniu oru. Universiteto miestelyje norvegai įdiegę ir kitus inovatyvius sprendimus – apšiltinę pastatus, naudoja aplinkai draugišką apšvietimo sistemą.
Ar smarkiai esame atsilikę nuo Skandinavijos šalių?
Tikriausiai atsakymą į šį klausimą galime rasti vertindami visuomenės sąmoningumą. Tai, kad apie darnų vystymąsi kalbama, kad prasidėjo pavienės iniciatyvos visuomenėje, jau yra gerai.
Pavyzdžiu laikyčiau tokias akcijas kaip „Darom“. Nors „Darom“ daugiau susijęs su aplinkosauga ir ugdo žmonių sąmoningumą, aišku, kad kuo daugiau žmonių į jas įsitrauks, tuo gražesnę aplinką turėsime. Tiesa, verta prisiminti, kaip ši akcija gimė: pradžioje Estija ir Lietuva lenktyniavo, kuri valstybė surinks daugiau šiukšlių. Mano nuomone, tai buvo puikus komunikacinis sprendimas, paskatinęs varžytuves ir pradėjęs labai gražią ir reikšmingą tradiciją. Ir nors estai nugalėjo, mes galime pasidžiaugti, jog ši akcija gyvuoja.