Geriausia dėstytoja prof. dr. Zenona Ona Atkočiūnienė: „Paskaitų lankymas – ne prievolė“
Rektoriaus premiją kaip geriausia Komunikacijos fakulteto dėstytoja gavusi prof. dr. Zenona Ona Atkočiūnienė, dėstanti daugiau nei du dešimtmečius, tiki, kad studentų nei mokytis, nei lankyti pakaitas nepriversi. Anot Informacijos ir komunikacijos instituto direktorės, to daryti ir nereikia, nes akademiniai užsiėmimai – ne lažas. Motyvuotieji ateis ir taip, o kiti… nusnūsti galima ne tik universiteto auditorijoje.
Ką dėstymo patirtis duoda Jums kaip mokslininkei?
Akademinėje institucijoje mokslas ir studijos yra labai susijusios, viena kitą papildančios sritys. Dėstymas – tai galimybė tiriamas mokslines sritis suprasti vis giliau, įžvelgti sąsajas. Visybinis požiūris, numatant mokslinių tyrimų perspektyvas, taip pat ir ugdant jaunuosius mokslininkus komunikacijos ir informacijos mokslų sričiai, pasižyminčiai tarpdiscipliniškumu, itin svarbus. Kaupiantis dėstymo patirčiai, gali geriau įvertinti, kokie dėstymo būdai ir metodai pasiteisino geriausiai, ką reikėtų keisti, ko pasimokyti iš kitų. Dėl šių dviejų patirčių sinergijos vis judi tobulėjimo link.
Kaip ruošiatės paskaitoms?
Tai nuolatinis procesas, kuris vyksta ne tik įprastiniu būdu sėdint prie kompiuterio ir rengiant paskaitas. Kaip jau minėjau, mokslinė ir pedagoginė veikla glaudžiai susijusios, todėl rašydama mokslinius straipsnius, monografijas, skaitydama pranešimus konferencijose nuolat atnaujinu, papildau dėstomus dalykus teoriniais ir praktinių atvejų intarpais.
Kaip užmegzti ryšį su studentais?
Į šį klausimą geriausiai atsakytų psichologai, bet, manau, kiekvienas dėstytojas yra šiek tiek ir psichologas, turintis savų, patirties padiktuotų, metodų. Šiandien dauguma studentų išprusę, smalsūs, drąsūs, kartais net pernelyg, todėl ir pradėti reikėtų nuo to, kaip juos įtraukti, paskatinti ir sudominti dėstomu dalyku. Žinoma, visumos paveikti gal ir nepavyks, bet svarbu užmegzti kontaktą su aktyviausiais, labiausiai motyvuotais, tikintis, kad atsiras vis daugiau sekėjų.
Ar raginate studentus diskutuoti, pasisakyti?
Be jokios abejonės. Juk dirbu Komunikacijos fakultete. Mano tikslas – padėti studentams įgyti žinių, todėl visada skatinu, kad studentai būtų kūrybiški, mąstytų, siekiu grįžtamojo ryšio. Tik dėl jo galiu sužinoti ne tik apie studentų pasirengimą ir žinias, bet ir apie tai, kaip galėčiau patobulinti dėstomą dalyką.
Kokias klaidas, bendraudami su studentais, daro dėstytojai?
Nenorėčiau kalbėti daugiskaita. Pavyzdžiui, man nėra priimtina per didelė studentų kontrolė. Nesiekiu kaip galima didesnio studentų dalyvavimo paskaitose. Visada pabrėžiu, kad paskaitų lankymas – ne prievolė. Man malonu dirbti su motyvuotais studentais, kurie iš auditorijos išeina daugiau sužinoję, o jeigu norisi miegoti ar užsiimti kokia kita veikla, sėkmingai tai galima daryti ir kitoje aplinkoje.
Kaip vertinate dirbančius studentus, kurie galbūt ne visada gali visapusiškai atsidėti studijoms?
Dirbantys studentai nėra blogai, tačiau jei jie pasirenka dienines studijas, turi realiai įvertinti savo galimybes, rizikas ir labai kruopščiai suplanuoti laiką. Gerbiu tuos, kuriems pavyksta. Jei atsitinka kokių nenumatytų situacijų, būnu gana tolerantiška ir stengiuosi rasti kompromisą.
Kokių studentų pokyčių pastebėjote per darbo metus?
Studentai nuolat laisvėja, tampa aktyvesni, viešai reiškia nuomonę, keičiasi jų požiūris į studijas ir studijų kokybę. Jie labiau motyvuoti, reiklesni, pragmatiškesni, galvoja apie įgytų žinių naudą ir jų praktinį pritaikymą. Vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas Johannas Wolfgangas von Goethe yra pasakęs: „Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.“ Remiu šį požiūrį, nes nūdienai jis labai aktualus.
Dėstote žinių vadybos disciplinas. Kas tai ir kodėl šios studijos svarbios Vilniaus universitete?
Aplinkos pokyčiai lėmė, kad dėl didelės darbuotojų kaitos organizacijos praranda konkurencingumą – išeidami darbuotojai išsineša sukauptas žinias ir patirtį. Tai vienas didžiausių iššūkių, kylančių kompanijų vadovams, o kartu – tai galimybė pasireikšti žinių valdymo specialistams. Komunikacijos fakultete sukurta magistrantūros studijų programa „Žinių vadyba ir lyderystė“ kaip tik ir skirta rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius panaudoti žinių valdymo metodus organizacijos informacinei infrastruktūrai kurti, taikant lyderystės gebėjimus užtikrinti efektyvų organizacijos valdymą ir kūrybišką, novatorišką problemų sprendimą.
Interviu autorius: Izabelė Švaraitė, VU naujienos