2020 m. pabaigoje trisdešimt trečiąjį kartą vyko Europos kino apdovanojimai. Prestižiniai apdovanojimai įtraukia ne tik kino mėgėjus, bet ir studentus – jau penktą kartą apdovanojimų metu savo geriausią filmą rinko ir Europos studentai, tarp kurių buvo ir atstovai iš Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto.
Doc. dr. Renatos Šukaitytės-Coenen iniciatyva Komunikacijos mokslų magistro studijų programos studentai kasmet prisideda prie Europos kino apdovanojimų teikiamos Europos universitetų nominacijos. Studijuodami Socialinių ir politinių diskursų kine dalyką, studentai yra įtraukiami į Europos kino apdovanojimų metu vykstančią diskusiją su kitais Europos universitetų studentais.
„Vieną po kito žiūrėjome penkis filmus, kuriuos atrinko Europos kino akademija. Tuomet paskaitose juos analizavome visi kartu. Gaires diskusijoms padėdavo išsigryninti dėstytojos rekomenduojami tekstai, kuriuose analizuojama politinio kino problematika, taip pat mielai skaitėme ir interviu su filmų režisieriais, nes tai padėjo geriau suprasti ne tik jų kūrybą, bet ir socialinį-politinį kontekstą. Daug diskutavome apie kiekviename filme iškeltos problemos aktualumą ir jos perteikimo originalumą ir įtaigumą“, – pasakoja Komunikacijos mokslus studijuojanti Justina Paltanavičiūtė.
Europos universitetų filmų apdovanojimo nominacija buvo įsteigta 2016 m. Idėjos tikslas buvo įtraukti studentus, kurie galėtų vertinti europietiškus filmus, diskutuoti, skleisti Europos vertybes, gilinti savo žinias.
„Filmus nugalėtojus su savo kolegomis universitete išrinkome balsavimo būdu – kiekvienas savo balsus atidavėme trims labiausiai patikusiems. Ir nors turėjome išrinkti tik vieną, balsavimas lėmė, jog vienodą balsų skaičių surinko net du filmai“, – apie darbą su savo kurso kolegomis pasakoja Justina Paltanavičiūtė.
Vilniaus universiteto studentai išrinko du jiems labiausiai patikusius filmus – „Slalom“ ir „Druk“. Išrinkus filmus nugalėtojus universitetuose, vėliau skirtingų universitetų studentai bendrauja tarpusavyje, kad galėtų kartu priimti sprendimą: kuris gi iš penkių filmų yra geriausias.
„Europos kino akademijos rengtuose tarptautiniuose studentų debatuose diskutavome pagal mums pateiktus kriterijus. Bendravome tris dienas. Gaila, bet teko tai daryti nuotoliniu būdu. Diskusijos padėjo dar labiau įsigilinti į filmų naratyvus ir apsispręsti, kuriam vienam atiduoti savo balsą ir argumentuotai motyvuoti savo pasirinkimą“, – apie tolimesnį balsavimo procesą pasakoja studentė Justina Paltanavičiūtė.
Kitų šalių studentai studijavo skirtingas studijų programas – kas komunikaciją, kas kiną, todėl skirtingų studijų programų studentai galėjo analizuoti filmus iš skirtingų perspektyvų.
„Diskusijos buvo labai naudinga viso proceso dalis, nes visi studentai turėjo skirtingus teorinius kontekstus. Buvo įdomu išgirsti, kaip tuos pačius filmus interpretuoja kitokias kultūrines patirtis turintys kolegos ir sužinoti, kuo šių filmų problematika aktuali jiems“, – aiškina Justina Paltanavičiūtė.
Po to, kai visi universitetų atstovai išrinko vieną filmą, Europos kino apdovanojimų metu jie paskelbė savo sprendimą oficialiai. Studentai geriausiu metų filmu išrinko „Saudi Runaway“, dokumentuojantį istoriją apie merginą, nenorinčią gyventi pagal griežtas tradicijas Saudo Arabijoje ir ketinančią pabėgti iš savo šalies.
Pasak šio projekto koordinatorės Lietuvoje doc. dr. Renatos Šukaitytės-Coenen, Europos universitetų kino apdovanojimas yra puiki iniciatyva, patraukliu būdu skatinanti studentus domėtis Europos kinu, kultūra ir kasdieniu europiečių gyvenimu bei jiems kylančiais iššūkiais.
„Galimybė kartu su kitų Europos universitetų studentais aptarti ir išrinkti pretenduojantį į apdovanojimą filmą leidžia jiems geriau suprasti Europos kino industrijos veikimo principus ir pajusti kino kultūros įvairovę, taip pat pasijusti sprendimų priėmėjais ir ekspertais. Europos universitetų kino apdovanojimas nominuojami filmai yra įvairios stilistikos, žanrų ir problematikos, kuri aprėpia aktualius Europai ir pasauliui politinio ir socialinio gyvenimo klausimus, tad studentai filmus analizuoja kaip mediją, praplečiančią mūsų žinių ir informacinį lauką ir dėl estetinio ir emocinio paveikumo darančią didelį poveikį mūsų suvokimui apie pasaulyje vykstančius procesus“, – sako doc. dr. Renata Šukaitytė-Coenen.