Projekto tikslas – pristatyti 1945-1989 metų Lietuvos sovietmečio dramos ir operos ir baleto teatro scenografiją, perteikiančią primestos kultūros kodus, prisitaikymo ir pasipriešinimo niveliacijai ženklus. Svarbiausias tikslas atskleisti Lietuvos kūrėjų reakcijas į individualių interpretacijų draudimus, pateikiant dailininkų ir jų kūrybos likimus, scenoje nerealizuotus darbus ir išsaugotą tautos gebėjimą permąstyti tautiškumą, kurti kontekstualią tapatybę. Lietuvos scenografiją pristatyti europiniame teatro dailės kontekste.
Projekto aprašymas
Leidinyje gvildenama tautinės individualybės išsaugojimo prieštaringas kelias Lietuvos sovietmečio scenografijoje, per daiktus, simbolinius ženklus, pasikartojančius vaizdinius motyvus, klasikines ir naujas išraiškos priemones. Atkreipiamas dėmesys į pasipriešinimą autentiškos meninės kūrybos trukdžiams, suniveliavimo ideologijai, siekius įtvirtinti lygiavertiškumą meninėje kūryboje, savitą lokalinį charakterį, išryškėjantį europiniame teatro dailės kontekste. Aptariami svarbiausi aspektai, susiję niveliacijos, kūrybinės laisvės siekių, „kitoniškumo“ temos.
Leidinyje pristatomi scenografai, kurie siekdami kūrybinės laisvės, ieškodami savitų individualių sprendimų, peržengė sovietmečio kūrybinės niveliacijos ribas, atrado galimybes susipažinti su Vakarų Europos teatro dailės pasiekimais ir juos savitai pritaikyti Lietuvos scenografijoje, pavyko įveikti kūrybos trukdžius ir įteisinti aktyvią vakariečio poziciją Lietuvos teatre.
Projekto vadovė
Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė
Projekto trukmė
2017 gegužės 31 d. – 2018 gruodžio 31 d.
Projekto finansavimo šaltinis