Kviečiame susipažinti su VU KF bendruomenės nariu – partnerystės doc. Linu Spurga.

L.Spurga

Šiuo metu Linas Spurga yra kūrybinės grupės vadovas leidykloje „Šviesa“, tačiau pokalbio metu kelionę pradėjome nuo studijų metų.

 

Kaip atrodė Jūsų karjeros pradžia? Kur ir ką studijavote?

Po mokyklos baigimo įstojau į architektūrą, kur studijavau dvejus metus. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad gavau galimybę pereiti į Vilniaus dailės akademiją studijuoti grafiką. Tais metai mano amžiaus vyrai buvo kviečiami tarnauti sovietinėje kariuomenėje, ir dalis mano kursiokų paliko mokslus. Tai kurse likome vos keli.

Galbūt pagrindinis perėjimo motyvas buvo tai, kad grafika man šiek tiek asociavosi su laisvesniu gyvenimu. Dabar turbūt sunku suprasti, kaip tai buvo, tačiau grafikos dailininko gyvenimas tarsi turėjo kažkokio laisvesnio žmogus, laisvesnio gyvenimo perspektyvą. Mano gebėjimus pastebėjo vienas iš dėstytojų, jo rekomendacija leido man plėtoti savo talentą ir tobulėti.

Kaip prasidėjo jūsų karjera leidyklose?

„Vagos“ leidykla 1989 metais ieškojo meninio redaktoriaus. Tada jie akivaizdžiai siekė įtraukti jaunesnį asmenį į savo brandų kolektyvą, kuriame jau buvo patyrusių ir iškilusių specialistų, tokių kaip knygų dailininkai Romas Orantas ir Saulius Chlebinskas. Taigi studijuojant šeštame kurse, leidykla „Vaga“ mane pakvietė prisijungti kaip meninį redaktorių

Tuo metu „Vaga“ buvo viena didžiausių grožinės literatūros leidyklų Lietuvoje. Atsimenu, kai pradėjau ten dirbti, buvo apie 250 darbuotojų, tai tuo metu buvo įspūdinga. Tada prasidėjo Nepriklausomybės judėjimai ir blokados. Knygų tiražai krito ne dvigubai ir net ne trigubai. Tai per nepilnus 3 metus iš 250 liko gal 15 ar 20 darbuotojų.

Tapau bedarbiu, tuo metu nebuvo tokios sąvokos kaip freelanceris. Apie ketverius metus dirbau su įvairiais projektais, kartais net nežinodavau ar gausiu užmokestį iš leidyklos, kuri užsakė dizainą. O ir pinigai nuolatos nuvertėdavo, tai būdavo, kad susideri dėl kainos, o kai baigi projektą iš tų pinigų vos duonos gali įpirkti. Praėjus kuriam laikotarpiui, gavau pasiūlymą dirbti leidykloje „Alma litera“ arba grįžti į „Vagą“. Iš sentimentų pasirinkau „Vagos“ leidyklą ir dirbau ten iki 2006 metų.

Kaip atrodo darbas leidykloje?

Reikėtų suprasti, kad darbas leidykloje nuo ryto iki vakaro yra chaosas. Tai jeigu kam nors patinka chaosas ir bardakas, gali rinktis tokią karjeros kryptį. Aš dirbu organizacinį darbą ir mano skyriuje yra 8 žmonės, kuriuos reikia kuruoti, prižiūrėti ir suderinti visų galimybes bei poreikius.

Aišku, jeigu pasirinktumėte dirbti maketuotoju ar dizaineriu, kur turėtumėte tik tam tikrą, konkrečią užduotį, gal to chaoso būtų mažiau. Bet iš esmės visi leidybiniai procesai turi tokią chaosinę prigimtį.

Dirbate Komunikacijos fakultete nuo 2006 m., kaip pradėjote karjerą čia?

Visiškas sutapimas, aš pradėjau dirbti leidykloje „Šviesa“ ir tuo pačiu metu pradėjau dėstytojauti.

Buvo tikrai sunku, nes buvo didžiulė nauja leidykla ir reikėjo ruoštis paskaitoms. Tik pradėjęs supratau, kad vienas dalykas yra žinojimas, o kitas dalykas – dėstymas. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Tu gali turėti labai daug žinių ir būti profesionalas, bet tu gali nesugebėti susisteminti informacijos, išdėstyti savo minčių ir rišliai papasakoti medžiagos studentams.

Kitas aspektas – logistika. Kai pradėjau dėstyti, dirbau leidykloje Kaune ir kiekvieną dieną teko važiuoti į Kauną, tačiau reikėdavo ir parvažiuoti į Vilnių, į paskaitas. Tai ir lėkdavau per miestą gazas dugnas.

Kas labiausiai įsiminė dėstant Komunikacijos fakultete?

Vieną kartą, prisimenu, ruošiausi paskaitoms beveik iki keturių nakties. Tai buvo sunkus ir intensyvus laikotarpis, reikalaujantis tvarkos ir medžiagos susisteminimo. O po darbo lėkiau gazas dugnas. Į paskaitas atvykau baltas kaip lapas. Prezentacija buvo aiški, graži, bet nepaisant to, ši paskaita buvo visiškas nesėkmė – studentai pradėjo šnekėti tarpusavyje.

Kaip dėstytojas negali tiesiog 1,5 valandos versti žinių ant studentų. Turi juos sudominti, pristatyti kodėl tai svarbu ir nešnekėti ponišku tonu. Labai svarbu emocinis krūvis, kaip tą medžiagą pateiki, ne tik jos kokybė.

Kaip manote, ko svarbiausia išmokyti studentus?

Aš noriu perteikti, kad dizainas nėra kažkoks savyje egzistuojantis organizmas. Dizainas glaudžiai susijęs su gyvenimu, tai yra gyvenimo dalis. Ritmas yra ir muzikoje. Mechanika ar proporcijos – tai egzistuoja ir fizikoje, ir geometrijoje, ir kituose dalykuose, ir yra dailės dalis. Sąvokos glaudžiai persipina ir su kitais gyvenimo dalykas. Todėl noriu, kad studentai dizainą suvoktų plačia prasme, kaip gyvenimo kontekstą, kaip vieną iš gyvenimo dalių.

Kitas dalykas, norėčiau, kad studentai sugebėtų kuo įmanoma profesionaliau vertinti dailės kūrinius.

Ką mėgstate veikti be dėstymo?

Gyvenimas dažnai primena kelionę, man patinka aktyvus laisvalaikis, mėgstu sportuoti ar žaisti krepšinį. Tačiau pastaruoju metu atradau naują pomėgį – dviračių sportą. Netgi eksperimentuoju su ilgesniais pasivažinėjimais su palapine ant pečių. Dar stengiuosi rasti laiko piešimui, tačiau pavyksta retai.

Ko palinkėtumėte KF bendruomenei?

Visiems linkiu kuo geriausios sėkmės, o ypač Leidybos ir reklamos studentams. Džiaugiuosi matydamas, kad šita specialybė yra pakankamai populiari. Linkiu sėkmės, linkiu nesustoti vietoje, nes gyvenimas juda nuolatos. Apskritai studentams linkiu neprarasti smalsumo, domėjimosi pasauliu ir aplinka.

Bendruomenei

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos