Kviečiame susipažinti su VU KF bendruomenės nariu - lekt. dr. Gediminu Beresnevičiumi.
Kokia buvo Jūsų profesinio kelio pradžia?
Likus pusmečiui iki mokyklos baigimo svarsčiau, kur ir ką studijuoti. Galėjau stoti į architektūrą, galvojau apie filologiją, bet pasirinkau astrofizikos studijas Vilniaus universitete. Pamaniau, kad jos bus arčiausiai fantastikos, kuria susižavėjau 5 klasėje. Vyresnėse klasėse rašiau fantastinius apsakymus ir apysakas ir tikėjau, kad su fantastika nesiskirsiu visą gyvenimą. Studijuodamas Fizikos fakultete 5 kurse su draugais įkūrėme pirmą Lietuvoje fantastikos mėgėjų klubą. Beje, jis gyvuoja iki šiol jau 44 metus.
Po studijų trumpai dirbau moksliniame institute, vėliau – Profesinio techninio mokymo komitete, kur buvau atsakingas už techninę kūrybą, neformaliąją mokinių veiklą, parodų organizavimą. Teko organizuoti parodas Maskvoje ir Vietname.
Prie astronomijos, ne visai tiesiogiai, grįžau 1989 m., kai įsidarbinau Jaunųjų technikų stotyje astronomijos laboratorijos vedėju. Čia veikė nemažai astronomijos būrelių. Astronomija besidomintiems mokiniams organizavome konkursus, viktorinas, vasaros stovyklas. Įstaiga per tuos metus keletą kartų buvo reorganizuota, keitė pavadinimus. Dabar ji vadinasi Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Nuo 2007 vadovauju nedideliam skyriui, kuris organizuoja dalykines olimpiadas ir konkursus šalies gabiausiems mokiniams.
Ar jums patiko leidinių rengimo veikla?
Ši veikla buvo greičiau iš būtinybės. Iš to chroniško sovietinio nepritekliaus, iš nuolatinio fantastinės literatūros deficito. Tad ir sukau galvą, ką čia padarius. Sovietmečiu negalėjai leisti ar publikuoti ką nori. Visa spauda buvo komunistinės valdžios rankose. O į fantastiką kompartijos šulai žiūrėjo labai įtariai. Pavyzdžiui, mano viršininkas kartą pasakė: „O kas, jei jūs tame savo klube sugalvosite geresnę ateitį, nei komunizmas?“
Kita mano leidybinė sritis – tai lietuvių autorių fantastinių kūrinių rinkinių sudarymas. Pirmą tokį rinkinį išleido „Vyturys“ 1988 m. Gana svarbią reikšmę mūsų fantastikai turėjo „Geriausia Lietuvos fantastika“ knygos, kurias išleido „Eridanas“. Aš sudariau ir parengiau spaudai pirmus tris tomus.
Pats esate išleidęs tris knygas apie kūrybiškumą?
Pirmas dvi knygas išleido „Šviesa“ ir „Tyto alba“. O jose apie patį kūrybiškumą rašoma labai nedaug. Šios knygos – kūrybiškumo ugdymo ir ugdymosi priemonės. Jose užduotys, pratimai, patarimai ir pavyzdžiai kaip tą daryti. Pradėjęs savarankiškai studijuoti mokslinę literatūrą apie kūrybiškumą, pastebėjau, kad yra didelis metodinės kūrybiškumo ugdymo medžiagos trūkumas. Tad nutariau užpildyti šią spragą.
Ar manote, kad knygą išleisti gali kiekvienas?
Prieš išleidžiant knygą, reikia ją dar ir parašyti. Na, nebent leidžiate ne savo kūrybą. O šiais laikais draudimų leidybos srityje nebėra, tad išleisti knygą gali kiekvienas. Tik reikia turėti tokio sumanymo tikslą, šiek tiek žinių, sumanumo, nemažai užsispyrimo, atkaklumo, valios, geros sveikatos, aplinkinių palaikymo, trupinėlio sėkmės ir be abejo – kūrybiškumo. Ir šiek tiek pinigų. Tiesa, reikia neturėti iliuzijų ar vilčių, kad ši veikla atsipirks finansiškai, atneš garbę ar šlovę.
Kaip pradėjote karjerą Komunikacijos fakultete?
Į fakultetą patekau, galima sakyti, fantastikos dėka. Vienas rašytojas fantastas, kurio kūrybą buvau įtraukęs į „Geriausia Lietuvos fantastika“ rinkinį, dirbo šiame fakultete. Jis pasiūlė dėstyti kūrybiškumo ugdymą būsimiems leidėjams. Vėliau šis dalykas buvo įtrauktas ir į kitas programas.
Kūrybiškumas Jūsų stiprioji pusė, ar kūrybiškumas – įgimtas, ką atsinešame, tą ir turime, ar jį galime ištreniruoti?
Kūrybiškumas, jei kalbame apie žmogų, yra gebėjimas kurti kokį nors kokybiškai naują dalyką. Jau senokai mokslininkai įrodė, kad absoliučiai visi gebėjimai yra išugdomi, išlavinami, išsitreniruojami. Netgi tokie gebėjimai, kaip absoliuti muzikinė klausa.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vien kūrybiškumo neužtenka, norint sukurti reikšmingą kūrinį. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad taptum žymiu kūrėju. Net Mozart‘ui prireikė 10 metų, kol įgudo kurti originalias kompozicijas, ir dar 10 metų, kol pasiekė muzikinės kūrybos viršūnę.
O ką norėsi ištreniruoti – tą ir ištreniruosi. Treniruotė bus tuomet, kai duosi sau sunkias užduotis, tokias kai reikia įtempti visas jėgas, prakaituoti, nervintis... Tik įveikdami dideles kliūtis tobulėjame. Taigi, visada galite sau išsikelti aukštesnį tikslą arba pasisunkinti sau užduotį, kad save treniruotumėte.
Galbūt norėtumėte kažko palinkėti bendruomenės nariams? Studentams?
Studentams norėčiau palinkėti atsakingumo už savo gyvenimą, studijas ir savo pasirinkimus.
O dėstytojams daugiau pasitikėjimo studentais, duoti jiems daugiau laisvės ir galimybės rinktis.
Jei žmogus gali rinktis, jis kur kas geriau jaučiasi, o jeigu geriau jaučiasi, jis geriau įsisavina informaciją. Laisvė yra meilė. Psichinei ir fizinei sveikatai yra kur kas geriau gyventi tokioje aplinkoje, kurioje tave priima, supranta, gerbia ir leidžia būti tokiu koks esi.