Žurnalistas, komentatorius, laikraščių ir žurnalų redaktorius, TV prodiuseris, keliautojas / Žurnalistika
Kodėl pasirinkote žurnalistikos studijas?
Tai buvo vienos nakties sprendimas. 1988 m. pavasarį grįžau į Lietuvą iš sovietinės armijos. Buvau rekrūtuotas dar iš vidurinės mokyklos, man neleido stoti į aukštąją. Grįžęs pamačiau, kad Lietuva per dvejus metus visiškai pasikeitė. Prasidėjo Sąjūdis, kova dėl laisvės ir laisvo žodžio. Aš galvojau stoti į istorijos specialybę, bet tada žurnalisto profesija įgavo visiškai naują kokybę ir tikslą. Ir tada nutariau tapti ne istoriku, o žurnalistu. Ir patekau į visų įmanomų istorinių peripetijų sūkurį. Tad nuo istorijos irgi niekur nedingau. Niekada nesigailiu dėl šio pasirinkimo.
Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.
Prasidėjus Atgimimui, išsivadavo ir žiniasklaida. Staiga prireikė kur kas daugiau žurnalistų, nei jų buvo. Tad daugiau nei pusė mano kurso išėjo dirbti – tais metais Vilniaus universitete buvo įvestas laisvas paskaitų lankymas. Mokiausi ir universitete, ir darbovietėse. Galų gale vienas kitam pradėjo trukdyti. Teko du kartus imti akademines atostogas. Galų gale, per 12 metų mokslus baigiau. Kartu su kitais tokiais „antramečiais“, kurie nėrė į darbus redakcijose. Įsiminė tai, kad VU baigiau kartu su kolega Henriku Vaitiekūnu. O jis įstojo į žurnalistiką tais metais, kai aš gimiau – 1968. Tai, regis, ne taip ilgai aš ir mokiausi.
Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?
Patyriau daug disciplinų, nes kai pradėjau mokytis, dar buvo dėstomas komunistų partijos istorija ir mašinraštis, o kai baigiau – visur buvo kompiuteriai ir tautinė žurnalistika. Tad buvo daug dalykų, kurių visiškai neprireikė. Kai kurie kiti – dėl išprusimo ir erudicijos. Kad ir kaip vieni kitų nemėgsta žurnalistai ir filologai, tačiau, be abejo, lietuvių kalbos studijos buvo labai svarbios ir reikalingos. Ir visi profesiniai dalykai – nuo žinutės rašymo iki diktoriaus įgūdžių.
Gal galite papasakoti apie savo darbo dieną ir kartu pateikti keletą patarimų studentams kaip viską suspėti ir dirbti efektyviai?
Esu laisvai samdomas žurnalistas, pats sau darbdavys. Todėl reikia didelės vidinės disciplinos ir organizuotumo. Taip pat vienu metu vykdau daug veiklų – nuo profesionalių iki visuomeninių. Todėl patarimas būtų vienas – svarbiausia yra savo veiklos planavimas. Tada laiko viskam užtenka.
Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis studijuoti žurnalistiką?
Žingeidiems, smalsiems, tvirtai stovintiems ant žemės ir suprantantiems, kad jie renkasi ne profesiją, o gyvenimo būdą.