Žurnalistė, ryšių su visuomene specialistė, renginių vedėja / Žurnalistika
Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?
Maždaug nuo 8 klasės žinojau, kad būsiu žurnalistė, todėl studijos Komunikacijos fakultete buvo natūralus žingsnis. Tiesa, dar prieš studijas, berods 11 ar 12 klasėje lankiau sekmadieninę žurnalistikos mokyklą ir taip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto erdves ypatingai prisijaukinau.
Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?
Be jokios abejonės visuomet smagu prisiminti tuos dėstytojus, kurie labiausiai žavėjo kaip asmenybės ir kaip profesionalai. Taip pat jaukias Žurnalistikos instituto erdves ir tas keliones su kurso draugėmis gerti kavos su kondensuotu pienu į Dailės akademijos valgyklą. Nežinau ar šiais laikais studentai dar taip daro.
Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?
Pirmasis mano darbas buvo korespondentės pareigos regioniniame laikraštyje, o baigusi studijas Komunikacijos fakultete įsidarbinau LRT.lt naujienų portale, vėliau – ir televizijoje, kur vesdavau šeštadienio „Labas rytas, Lietuva“ laidas.
Na, o prieš kurį laiką mano kelias iš žiniasklaidos pasuko kitur, tačiau nuo komunikacijos nepabėgau. Šiuo metu esu ryšių su visuomene agentūros „Integrity PR“ projektų vadovė. Tiesa, pavedėjauti renginiuose vis dar tenka.
Ar Komunikacijos fakultetas, studijos įtakojo Jūsų, kaip asmenybės, susiformavimą?
Galvoju, kad neturėti jokios įtakos studijos gali tik tuo atveju, jei pats neįdedi jokio indėlio ir nesistengi nieko iš jų pasiimti. Disciplina, kritinis mąstymas, platesnis požiūris – manau, kad šiems dalykams tam tikrus pamatus padėjo arba bent jau pastiprino studijos.
Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena? Su kokiais iššūkiais susiduriate?
Visos jos yra gan skirtingos. Vieną dieną gali tekti tiesiog sėdėti ir rašyti pranešimus žiniasklaidai, tačiau kitą – drauge su klientu užsiimti knygos leidyba, žurnalo rengimu ar renginio vedimu. Kartais tenka žongliruoti tarp įvardytų ir neįvardytų darbų vienu metu. Ko gero būtent vadinamasis multitaskinimas yra tas iššūkis, su kuriuo tenka susidurti itin dažnai. Ir čia svarbu ne tik gebėti padalyti savo dėmesį keliems darbams vienu metu, bet ir daryti tai kokybiškai.
Kas Jums svarbiausia Jūsų darbe?
Vieno svarbiausio elemento išskirti negalėčiau. Bet kokiame darbe man itin svarbi yra galimybė augti ir tobulėti bei komanda, kuri padėtų tai padaryti. Ir čia aš kalbu ne (tik) apie kolegišką pagalbą ir patarimus, tačiau ir apie buvimą tarp geriausių savo srities profesionalų, kuriuos pasivyti (o ir pralenkti) netrūktų motyvacijos.
Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?
Nuolatinis asmeninis tobulėjimas visais laikais įrašytas į mano tikslų sąrašą.
Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte dabartiniams Žurnalistikos studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?
Žinau, kaip kartais tingisi skaityti tą gyvą galybę knygų ir kitų šaltinių, kuriuos perskaityti užduoda dėstytojai. Norisi šiandien pat imti ir rašyti straipsnius, kurti reportažus ir kuo greičiau gauti tą šansą sužibėti. Tačiau dar nė vienas žurnalistas neparašė gero straipsnio ir nesukūrė reportažo, prieš tai neįsisavinęs gausybės informacijos ir neišmokęs jos tinkamai perteikti. Sukurti produktą galima be didelių pastangų, tačiau sukurti gero ir vertingo produkto be didžiulio darbo, kritinio mąstymo ir gausybės žinių, ateinančių iš knygų, straipsnių ir kitų šaltinių skaitymo bei analizės, nepavyks. Semkitės visko, ko galite pasisemti iš studijų, vėliau sau padėkosite.