Ryšių su visuomene specialistė, istorinio romano „Fata morgana“ autorė, Seimo nario Lino Jonausko patarėja / Komunikacija ir informacija, ryšiai su visuomene
Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?
Nors stojimas į bakalauro studijas buvo kiek atsitiktinis, bet kuo toliau studijavau, tuo daugiau studijose radau sau artimų ir patinkančių dalykų. Labai patiko ir Vilniaus universiteto liberalumas, kuris leido rinktis studijuojamus dalykus įvairiuose fakultetuose ir taip padėjo plėsti akiratį. Komunikacijos ir informacijos bakalauras tikrai suteikė įvairiapusiškumo, nes teko mokytis labai įvairių dalykų (nuo literatūros, knygos meno, iki internetinių svetainių kūrimo, viešųjų ryšių ir projektų administravimo). Bakalauro studijos paskatino jau sąmoningą pasirinkimą pasilikti Komunikacijos fakultete ir čia studijuoti Ryšių su visuomene magistrą.
Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?
Tikriausiai labiausiai įsiminė Komunikacijos fakultete dėstę dėstytojai, kuriuos iki šiol prisimenu. Ir džiaugiuosi, jog daugelį prisimenu su pagarba ir šypsena. Labai įstrigo profesoriaus Domo Kauno pasakojimai, kaip jis „medžiodavo“ vertingas kolekcines knygas. Jis man priminė italų rašytojo Umberto Eco romano „Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna“ veikėją Jambą, kuris randa retą Šekspyro kūrinio leidimą. Su šypsena iki šiol atsimenu civilizacijų istoriją dėsčiusį profesorių Vygintą Bronių Pšibilskį, kuris vienos paskaitos pradžioje daugiau nei 15 minučių kuitėsi savo dideliame lagamine, bandydamas iš jo ištraukti kažką labai sunkaus. Pasirodo, nešėsi didžiulį lavos gabalą iš savo tyrinėjimų Pompėjoje, kad mums jį parodytų. Iš komunikacijos paskaitų, kurias vesdavo šviesios atminties Vita Mozūraitė, ko gero, visas kursas išeidavo skaudančiais nuo juoko veido raumenimis. Ji visada mokėjo sudominti ir išlaikyti labai gerą atmosferą auditorijoje. Vėliau, po studijų, kartais susitikdavau Vitą šokio spektakliuose, po kurių apsikeisdavome nuomonėmis. Taip pat didelę įtaką mano dabartiniam darbui padarė dėstytojos Vilija Gudonienė, Renata Matkevičienė ir Dalia Kutraitė. Taip išėjo, kad pradėjusi domėtis aplinkosaugine įmonių atsakomybe, gilintis į politinę komunikaciją, pradėjau dirbti politikoje su aplinkosauga susijusiose srityse.
Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?
Mano pirmasis studentiškas darbas buvo pardavėjos-konsultantės pareigos knygyne, vėliau sekė kiti darbai, o vos pabaigusi magistrą pradėjau dirbti jaunesniąja projektų vadove ryšių su visuomene agentūroje „Euro RSCG PR“. Tai buvo pirmasis pastovus darbas viešųjų ryšių srityje, tačiau iki jo jau buvau dirbusi įvairiuose projektuose. Pavyzdžiui, antrame bakalauro kurse rengiau TV3 „Išsipildymo akcijos“ vaikų istorijas, kurios buvo publikuojamos žiniasklaidoje ir virto televizijos reportažais. Rengdavau komunikaciją kultūriniams renginiams, rašydavau straipsnius žurnaluose. Ekologinio sąmoningumo žurnale „Green‘as“ turėjau savo skiltį.
Ar Komunikacijos fakultetas, turėjo įtakos Jūsų, kaip asmenybės, formavimuisi?
Taip, Komunikacijos fakultetas ir jo įvairiapusiškumas, modernumas tikrai plėtė mano akiratį ir formavo, kokią kryptį gyvenime rinksiuosi. Bakalauro studijų metu supratau, ką man labiausiai patiktų veikti darbinėje veikloje. Anksčiau svarsčiau magistrantūroje rinktis Analitinę žurnalistiką, tačiau bestudijuodama pajaučiau, kad Ryšiai su visuomene man yra artimiau.
Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena? Gal galite įvardyti iššūkius, su kuriais šiomis dienomis dažniausiai tenka susidurti darbe?
Dažnai mano darbo diena prasideda nuo informacijos peržiūrėjimo, nes dienos aktualijos, įvykiai mano darbe yra labai svarbūs. Vėliau imamasi to, kas yra suplanuota: komentarų, pranešimų žiniasklaidai rašymas reaguojant į aktualijas, teikiant svarbius įstatymo projektus. Darbo dieną karantinas nelabai ir pakeitė, nes ir Seime, ir namuose stebiu komitetų ir plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu. Tenka rengti įvairius renginius, spaudos konferencijas žiniasklaidai, nuolat palaikyti ryšį su žiniasklaidos atstovais. Visą darbo dieną būnu svarbiausių įvykių sūkuryje ir tai be galo įdomu.
Kas Jums svarbiausia Jūsų darbe?
Man darbe labai svarbu savirealizacija ir galimybė įgyvendinti savo idėjas. Žinoma, komanda dirbant su politine komunikacija taip pat yra svarbi. Čia reikia ir pasitikėjimo, ir susiklausymo. Džiaugiuosi, kad daugybę metų dirbu su žmonėmis, kurie ne tik pasitiki manimi, bet ir aš galiu iš jų daug ko išmokti.
Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?
Kadangi mano darbo specifika yra susijusi su sprendimais, kurie siūlomi aplinkos apsaugai, mano pagrindinis tikslas – kad jie susilauktų pritarimo ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų, kurie balsuos už šiuos sprendimus.
Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte/palinkėtumėte dabartiniams savo studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?
Patarčiau dar studijų metais save išbandyti įvairiuose darbuose, projektuose, kad studijų metais susikaupusi patirtis padėtų susikurti tvirtesnius pamatus darbui komunikacijos srityje.