Jovita Vitkauskė

LRT informacinių laidų vedėja / Žurnalistika

 

Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?

Konkrečiai žinojau, kad noriu studijuoti žurnalistiką ir maniau, kad tai geriausia daryti Vilniaus universitete. Dar mokydamasi 11-oje klasėse susiradau sekmadieninę žurnalistikos mokyklėlę, kurią organizavo taip pat VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas. Čia susipažinau su kai kuriais dėstytojais, iš pirmų lūpų išgirdau apie žurnalistinio darbo subtilybes, taip pat pasiruošiau stojamajam egzaminui į žurnalistikos studijas. Po šios mokyklos man tapo dar aiškiau, kad noriu rinktis būtent šias studijas. Galima sakyti, kad neturėjau atsarginio varianto.

Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?

Tikriausiai labiausiai įsiminė dėstytojai, sutikti studijų metais – D. Jastramskis, G. Deksnys, A. Katkevičius, a. a. R. Sakadolskis. Kartą per paskaitą R. Sakadolskis dalijo ištaisytus mūsų rašto darbus, o aš savojo negavau. Po paskaitos dėstytojas parodė mano darbą, ant kurio buvo didelė kavos dėmė. Jis atsiprašė, nes betaisydamas išpylė visą kavos puodelį ant mano lapo, bet pasakė, kad jam labiau gaila skanios kavos, o ne to, kad išpylė – abu linksmai pasijuokėme.

Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?

Tikrasis pirmasis darbas buvo LRT televizijoje, kurioje dirbu iki šiol. Čia po dviejų studijų kursų atlikau praktiką Naujienų tarnyboje. Bet į praktiką atėjau turėdama konkretų tikslą – labai norėjau sulaukti kvietimo pasilikti dirbti ir jo sulaukiau. Derinti darbą su studijomis nebuvo lengva, nuolat teko skubėti iš paskaitų į LRT, iš LRT į paskaitas, per pertraukas derinti interviu laikus, ar netgi suspėti ką nors pakabti. Bet įsisukus į tokį tempą labai greit supratau, kad man jis patinka, o ne vargina.

Ar Komunikacijos fakultetas, turėjo įtakos Jūsų, kaip asmenybės, formavimuisi? Ir ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?

Žinoma taip. Bakalauro studijos ir akademinėje aplinkoje sutikti žmonės padeda praplėsti akiratį, atsako į daug klausimų, kurių jaunam žmogui kyla nuolat. Kadangi žurnalistikos studijos išsiskiria privaloma praktika po kiekvieno kurso, tai ypatingai padeda susiorientuoti ar eini teisingu keliu, paruošia ir būsimam darbui.

Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena? Gal galite įvardyti iššūkius, su kuriais šiomis dienomis dažniausiai tenka susidurti darbe?

Beveik kiekviena mano darbo diena yra skirtinga. Vieną dieną rengiu ir skaitau rytines žinias laidoje „Labas rytas, Lietuva“, kitą dieną vedu šią laidą, o dar kitą rengiu ir skaitau dienos bei pavakario žinias. Mano darbe tikrai nėra vietos rutinai. Dirbant rytinėse žiniose, arba vedant laidą „Labas rytas, Lietuva“ diena prasideda 3:50 val. Nuolat reikia sekti Lietuvos ir užsienio naujienų srautą, pati ruošiu ir tikrinu informaciją. Vedant laidą daugiausia laiko skiriu pašnekovų paieškai, pasiruošimui pokalbiams. Temos, apie kurias tenka kalbėti su pašnekovais labai skiriasi, taigi pasiruošti būtina. Vienas didžiausių iššūkių mano darbe – niekada nežinai kas įvyks bet kurią akimirką. Kita vertus – tai vienas žaviausių dalykų žurnalisto darbe. Dirbant tiesioginiame eteryje tai ypatingai jaudina, nes bet kada gali prireikti pranešti apie katastrofą, netektį, o gal tai, kad kažkas gimė, laimėjo ar pan.

Kas Jums svarbiausia Jūsų darbe?

Man svarbiausia komanda. Vienas televizijoje nieko nepadarysi. Svarbu pasitikėti vieniems kitais, nuolat komunikuoti su prodiuseriais, redaktoriais, žurnalistais, režisieriais. Tai ypač svarbu per tiesioginį eterį, transliacijas, būna situacijų, kad nežinai, kas bus po sekundės, bet užtenka vieno režisieriaus ar prodiuserio žodžio į ausinę ir viskas toliau vyksta sklandžiai.

Ar turite konkrečių tikslų savo darbe?

Vienas svarbiausių tikslų darbe – turėti mumis pasitikintį žiūrovą, kuris svarbiausių naujienų pirmiausia ieško būtent LRT. Kadangi daugiausia dirbu žinių laidose, siekiu naujieną pranešti suprantamai, aiškiai, o jeigu galima – ir kuo greičiau. Taip pat svarbu, kad dėmesio centre būčiau ne aš, o žinia, kurią pranešu.

Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte ar palinkėtumėte dabartiniams Žurnalistikos studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?

Žurnalistikos studentams palinkėčiau kuo daugiau drąsos. Studijų pradžioje buvau tikrai žymiai kuklesnė, buvo daug įvairių baimių. Bet labai greitai supratau, kad reikia mažiau dvejoti, domėtis, nebijoti klausti, jeigu reikia – daug kartų. Žurnalistas turi būti smalsus, nepavargti ieškoti atsakymų. Jeigu nekyla joks vidinis smalsumas, neįdomu tai, kas vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, gal tai ne tas kelias.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos