Vilniaus universiteto Kultūros centro vadovė / Tarptautinė komunikacija
Kodėl nusprendėte studijuoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete?
Dar studijuodama teatrologiją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėjau dirbti Valstybiniame jaunimo teatre, Informacijos skyriuje. Tuomet buvo tokia (dabar jau išnykusi) pareigybė – literatūrinės dalies vedėja. Buvau atsakinga už naujų pjesių paiešką, teatro archyvą, informacijos apie spektaklius teikimą visuomenei ir apskritai viską, kas kūrė išorinį teatro ir publikos santykį. Buvo sunku, nes dažnai dariau tai, ko visai nesimokiau akademijoje, pvz., ruošdavau interviu su aktoriais, rašydavau anonsus, pranešimus spaudai, bendravau su žiniasklaida. Tuo metu kaip tik įvyko socialinių tinklų sprogimas, pradėjo sparčiai vystytis įvairūs reklamos būdai, kiti teatrai kūrė viešinimo kampanijas. Teatre nebuvo žmonių, kurie profesionaliai tuo užsiimtų. O man buvo įdomu. Labai norėjau mokytis. Stebėjau viešųjų ryšių procesus ir norėjau daugiau žinoti, kaip juos inicijuoti ir valdyti. Taip nukeliavau iki Vilniaus universiteto, kuris man visada asocijavosi su kokybe ir patikimumu.
Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.
Pradėjus studijuoti Vilniaus universitete turėjau išgyventi adaptacinį laikotarpį. Jaučiausi esanti siauros srities specialistė. Mane varžė kursiokų žinių pranašumas, kurie į magistrą atėjo baigę žurnalistikos, ryšių su visuomene, leidybos studijų programas. Jie kalbėjo man nesuprantama kalba. Atrodė, kad be teatro daugiau nieko neišmanau. Kažkodėl priėmiau tai kaip minusą, o ne kaip pliusą. Kai pradėjau rašyti magistrinį darbą, kurio vadovė buvo puiki dėstytoja prof. Elena Macevičiūtė, supratau, kad žinios apie teatrą – tai žinios apie gyvenimą. Teatre, kaip ir gyvenime, egzistuoja įvairūs komunikacijos lygiai, svarbu juos atpažinti ir įvardinti. Įdomiausia, jog remiantis komunikacijos teorijomis galima puikiausiai nagrinėti skirtingus teatro modelius. Profesorė labai skatino rašyti, siūlydama man daug ir įvairios teorinės medžiagos, kurią aš turėjau galimybę tikrinti praktikoje. Šis dėstytojos palaikymas, tikėjimas ir pagarba mano mąstymo būdui buvo vienas labiausiai motyvuojančių dalykų universitete.
Dar pamenu, kad tai buvo itin įtemptas laikas. Kaip ir dauguma jaunų žmonių, neapsiribojau viena darbo vieta, turėjau begalę projektinių veiklų, tad vis prisimenu tą beprotišką lakstymą tarp Senamiesčio ir Saulėtekio. Daugiausia skaitydavau keliaudama į paskaitas. Troleibusas būdavo pagrindinė vieta, kurioje ruošdavausi seminarams. Iki šiol galiu skaityti bet kur, net eidama gatve. Be to išmokau labai greitai atsirinkti, kas svarbu, o ką galima praleisti. Bet dabar taip mokytis negalėčiau ir nenorėčiau.
Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?
Iš esmės studijos man padėjo daug lengviau kurti komunikacijos planus ir juos argumentuotai pagrįsti. Nešvaistyti finansinių resursų realaus poveikio neturintiems veiksmams.
Kokie įgūdžiai svarbiausi Jūsų darbe? Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Nuo 2018 m. esu Vilniaus universiteto Kultūros centro vadovė. Patyriau nemažą karjeros šuolį ir save laikau nuolatos besimokančia vadove. Kartais pajuokauju, kad reikėtų vėl stoti į universitetą mokytis vadovavimo. Ir taip būtų pasaka be galo. Kiekviename naujame darbe yra ko išmokti, bet svarbiausia, manau, išgirsti organizacijos, kurioje esi, poreikius ir įžvelgti joje esančių žmonių potencialą tuos poreikius atliepti. Taigi tenka daug bendrauti, klausyti ir išgirsti, o tuomet – imtis veiksmų. Vienas pagrindinių mano rūpesčių yra sudaryti sąlygas Vilniaus universiteto bendruomenei lavinti savo kūrybiškumą, ugdyti daugialypius jos talentus.
Mano dienoje daug planavimo, susitikimų su meno kolektyvų vadovais, studentais, projektų partneriais, taip pat lankymosi repeticijose ir koncertuose. Per metus Kultūros centras surengia arba dalyvauja apie 150 įvairaus pobūdžio renginių Vilniuje ir už jo ribų. Tad čia rutinos praktiškai nebūna. Visgi daugiausia laiko „suvalgo“ įvairūs biurokratiniai ir organizaciniai reikalai. Džiaugiuosi, kad mane supa patyrę kolegos.
Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis Tarptautinės komunikacijos studijų programą?
Tarptautinės komunikacijos studijų programa man padėjo suvokti, kaip kuriasi ir nyksta ryšiai tarp valstybių, organizacijų, bendruomenių. Programa labai tinka tiems, kurie nori giliau suprasti ne tik, kaip yra daromos viešųjų ryšių kampanijos, bet ir kokį poveikį jų įgyvendinimas gali turėti visuomenei. Manau, tą suprasti yra išties naudinga, o kartais net būtina.