Lietuvos nacionalinio dramos teatro komunikacijos projektų koordinatorė / Ryšiai su visuomene; Informologija
Kodėl pasirinkote ryšių su visuomene studijas?
Studijuojant informologiją, berods, trečiame kurse buvo ryšių su visuomene paskaitos, man tai pasirodė įdomus dalykas, kuriame galima rašyti, panaudoti kūrybinį potencialą kuriant komunikacijos kampanijas, prisidėti prie pokyčių, nuomonės formavimo.
Be to, ketvirtame kurse, kai turėjau pasirinkti praktiką, pavyko laimėti konkursą asistento pozicijai vienoje iš televizijų, ten dirbau ryšių su visuomene vadovės asistente, dar artimiau susipažinau su šia veikla, gavau daug progų rašyti, prisidėti prie kampanijų kūrimo. Panorau daugiau išmokti ir magistrantūros studijoms pasirinkau Ryšių su visuomene kursą.
Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.
Atsimenu, kad būdavo labai daug grupinių užduočių, jau tada daug kūrėme, hipotetiškai strategavome, buvo įdomu. Kursiokai buvo iš įvairių sričių, kai kurie jau dirbantys ryšių su visuomene srityje, tad būdavo daug įdomių pokalbių, nors kompanija buvo labai nevienalytė. Labai įsiminė ir kelionė į ryšių su visuomene konkursą Minske. Šią kelionę dar dažnai atsimename su kurso draugėmis, kai susitinkame. Geri prisiminimai likę ir dėl to, kad gavome prizą socialinių projektų kategorijoje, ir kad buvo daug smagių kelionės įspūdžių, atradimų Minske. Taip pat iš studijų laikų ryškiai atsimenu ir kai kuriuos dėstytojus, jų įžvalgas, pavyzdžius, kurie ir dabar iškyla tam tikrose situacijose.
Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?
Išsilavinimas universitete apskritai duoda žmogui platesnį suvokimą apie pasaulį, apie vykstančius procesus, suformuoja kritinį mąstymą. Dažnai kai kuriuos dalykus, nors jų ir nesimokėme, nujaučiame intuityviai. Net įdomu, kaip suveikia tie mokymo modeliai. O profesinės žinios tikrai praverčia. Kai kyla diskusijos su kolegomis ne kartą esu sakiusi „O mus mokė, kad reikia daryti taip“. Argi ne svarus argumentas? Gerai, kai turi žinias, kuriomis gali remtis. Komunikacijos kampanijų planavimo, krizių valdymo, etikos, rašymo paskaitos buvo tikrai naudingos. Būna, ir dabar kartais atsiverčiu studijų užrašus, kad ką nors pasitikrinčiau.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena? Kokie įgūdžiai svarbiausi Jūsų darbe?
Mano diena, kaip ir daugelio šios srities specialistų, gali būti kardinaliai skirtinga nei praėjusi vakar. Vieną dieną gali tekti praleisti prie kompiuterio rašant pranešimus spaudai, kitą dieną vyksta interviu, susitikimai su aktoriais ar režisieriais, spaudos konferencijos, fotosesijos, trečią reikia, tarkim, kalbinti žmones informaciniam klipui Gedimino prospekte arba rinkti senus megztinius vienai iš akcijų, arba išklausyti žiūrovų nusiskundimus dėl atšauktų spektaklių. Įvairumo netrūksta.
Tačiau tipinė diena dažniausiai prasideda nuo laiškų skaitymo bei bilietų sistemos peržiūros (sekame, kaip klostosi premjerų ir artimiausių spektaklių pardavimai ir į tai atsižvelgdamos planuojame veiksmus), o jau po vyksta atitinkami darbai. Ryšių su visuomene lauko žmogus turi būti įpratęs daryti įvairius darbus vienu metu (angl. multitasking). Aš, tarkim, esu atsakinga už teatro ryšių su visuomene kampanijas, rašau tekstus, taip pat administruoju teatro interneto svetainę, Facebook, Instagram paskyras, rengiu atsakymus žurnalistams pagal jų poreikius, inicijuoju temas, dalyvauju ir marketingo klausimų sprendime, organizuoju klipukų filmavimus, spaudos konferencijas. Tad darbo tikrai visuomet yra, o jei būna laisvesnė valanda – pati galvoji ką dar būtų galima padaryti, kokį kanalą išnaudoti ar kokią akciją sugalvoti.
Visgi teatre dirbti labai įdomu, nes yra daug laisvės kūrybai, supa kūrybingi, iššūkiams ir netradiciniams sprendimams pasiruošę žmonės. Žinoma, įtampą prieš premjeras taip pat jaučiame, bet toks ir yra tas kūrybinis procesas. Gerai tai, kad teatre turime daug infrastruktūros kūrybiniams sumanymams (teatro apšvietėjai gali paruošti šviesas klipo filmavimui, grimerės nugrimuoti aktorius, garsistai paruošti mikrofonus spaudos konferencijai ir pan. Jei reikia, patys aktoriai ir reklaminius klipus teatre įgarsinti gali) tai labai palengvina darbą.
Kalbant apie įgūdžius – labai svarbu operatyvumas. Žurnalistai nemėgsta laukti, informaciją turi jiems pateikti greitai, bet ne mažiau svarbu – ir kokybiškai (kad organizacijos siekiama ištransliuoti žinutė būtų suprasta teisingai). Svarbu šaltas protas, mokėjimas dirbti stresinėse situacijose, priimti sprendimus, derybiniai gebėjimai, raštingumas, mandagumas, visuomenės tendencijų sekimas, kūrybiškumas, emocinis intelektas.
Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis ryšių su visuomene studijų programą?
Atsakingiems (padorumas šioje srityje labai svarbus, keičiasi nuostata, kad ryšių su visuomene specialistai yra manipuliatoriai – dabar gerai dirbantys specialistai yra svarbūs žurnalistų partneriai, tik reikia tą pasitikėjimą užsitarnauti), taip pat kūrybiškiems, ištvermingiems, mėgstantiems rašyti, nebijantiems kritikos. Ir žinoma, reikia pozityvaus požiūrio į gyvenimą, nes ši savybė praverčia tiek santykiuose su žurnalistais, tiek su kolegomis ir su pačiu savimi.