Sėkmės istorijų kūrime Kūrybos komunikacijos studentai taikė Aristotelio komunikacijos retoriką
Sėkmės istorijų kūrime Kūrybos komunikacijos studentai taikė Aristotelio komunikacijos retoriką
Aristotelio komunikacijos retorikos aktualumas ir taikomumas sėkmės istorijų kūrime, naudojant intelekto turinio ir vaizdo konstravimo priemones, yra nenuginčijamas. Auditorijos pažinimas, komunikacinio reklaminio teksto parinkimas ir žinutės formavimas atitinka suformuoto komunikacinio trikampio esmę – ethos, pathos, logos išlieka kaip kertinės sąvokos generuojant tekstą bei konstruojant vaizdo raišką dirbtinio intelekto įrankių pagalba.
Dirbtinio intelekto vaizdo konstravimo įrankius panaudojo ir Vilniaus universiteto Kūrybos komunikacijos III kurso studentai kartu su reklamos dėstytoju lekt. Dainiumi Baliūnu. Pasirinkę mados, maisto, virtuvės apyvokos daiktų ar kitą temą, studentai turėjo sukurti Vilniaus miesto virtualaus žaidimo reklaminį trilerį. Darbas prasidėjo nuo įvado į konkretų naratyvą kūrimo. Vėliau sekė įvykių, nuotykių, dalyvių bei jų charakterio aprašymas ir pasakojimo rezultatas. Aprašius visas sėkmės istorijos dalis, scenarijus buvo keliamas į dirbtinio intelekto įrankius, kurie sugeneravo žaidimo prototipo trilerį.
Prieš pradėdami kurti sėkmės istoriją, Kūrybos komunikacijos III kurso studentai aplankė tris Vilniaus miesto vietas – Valdovų rūmų kiemelį, Gedimino pilies bokštą, Kalnų parką. Kelionę studentai pradėjo Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo. Susiskirstę poromis, keliaudami iš vienos vietos į kitą, studentai turėjo sužinoti viską apie vienas kito vaikystėje žaistus žaidimus. Vėliau Dovydas Ingas Meškas kursiokus pakvietė į Valdovų rūmų kiemelį, kuriame plačiau apie juos papasakojo per Bonos Sforcos naratyvą. Pasakojimą apie Bonos Sforcos įtaką lietuvių virtuvei Dovydas pratęsė šalia Valdovų rūmų esančiame skvere, kuris 2022 m. buvo pavadintas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės vardu.
Vėliau Ugnė Maziliauskaitė papasakojo apie Gedimino pilies bokštą ir jo istoriją, pradedant tuo, kas buvo prieš tai, kai ji buvo pastatyta, kokia buvo Gedimino ir Vytauto reikmė pilies statybose bei kaip pilis atrodė šių kunigaikščių valdymo laikais ir kaip atrodo dabar. Skirtumus tarp praeities ir dabarties pilies atvaizdo bandė rasti ir kiti studentai. Nors Ugnės pasakojimas prasidėjo Bonos Sforcos skvere, Gedimino pilies bokštas taip pat buvo aplankytas. Prieš lipant į kalną kiekvienas studentas spėjo, kiek laiptų, prieš užkopiant į kalno viršūnę, teks įveikti. Suskaičiavę ir įveikę apie 136 laiptus, studentai galėjo pasigrožėti įspūdinga Vilniaus miesto panorama.
Galiausiai studentai keliavo į Kalnų parką, kuriame apie šiame parke stovėjusią pilį papasakojo Austėja Stankevičiūtė. Dauguma studentų anksčiau nebuvo girdėję apie Kreivąją pilį, kurią XIV a. sudegino kryžiuočiai ir kurios dabar nebėra, nes ji nebuvo atstatyta. Tačiau visi įsiminė, jog ši pilis buvo svarbi gynybos komplekso dalis, kurį sudarė trys pilys – Kreivoji, Žemutinė ir Aukštutinė.
Visų trijų studentų pasakojimuose buvo galima įžvelgti Aristotelio komunikacinį trikampį, nes jie ne tik pasidalino istoriniais faktais, bet ir savo žiniomis bei asmeniniu santykiu su šiomis vietomis. Pasakojimuose taip pat netrūko interaktyvumo, nes kiti studentai buvo įtraukiami per įvairias užduotis ar klausimus. Studentų pasakojimuose aiškiai matomi ethos, pathos ir logos elementai padėjo sukurti įtraukiančius, emociškai paveikius ir logiškai pagrįstus pristatymus. Be to, sėkmės istorijų kūrime, kurio temos buvo susijusios su studentų pasakojimais, taip pat buvo matomi šie elementai. Taigi, dienos eigoje studentai ne tik pagilino savo istorines žinias ar kūrybinius įgūdžius, bet ir patyrė įvairias teigiamas emocijas.
Tekstą parengė:
Kūrybos komunikacijos
III k. studentė
Evelina Baležentytė
Trims KF absolventams įteikti LRT „oskarų" – „bitinukų” apdovanojimai.