Ignas Kapleris sėkmingai apsigynė daktaro disertaciją „Skaitmeninių medijų raiška Lietuvos muziejų komunikacijoje”.
Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtuali kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje ne visada sutampa.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių ciklą, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą muziejaus 1.0 sampratą. Tyrimas parodė, jog skaitmeninių medijų raišką Lietuvoje lemia istorinis, teisinis - politinis kontekstas, technologinės galimybės bei atitinkamas skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose ir visuomenėje.
Disertacija rengta 2010-2014 m.m., mokslinis disertacijos vadovas – doc. dr. Rimvydas Laužikas.
