Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ši gana jauna tradicija šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų.
Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienos proga Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto mokslininkė dr. Rūta Latinytė pasakoja apie tai, kiek yra mokslininkių moterų, ir apie kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, pasirinkusios mokslo kelią.
Kiek yra moterų moksle?
„UNESCO duomenimis, moterys vis dar sudaro pasaulio mokslininkų mažumą: maždaug 1 iš 3 tyrėjų yra moteris. UNESCO Statistikos institutas tokius duomenis renka tik nuo 1996 m., ataskaitas teikia 147 valstybės. Apskaičiuota, kad nuo 2017 iki 2021 m. moterų mokslininkių procentinė dalis pasaulyje paaugo nuo 30,0 iki 31,7, tad pokyčiai vyksta labai lėtai. Vis dėlto organizacija pažymi, kad vien tik suskaičiavus žmonių skaičių negalima atspindėti visos moterų mokslininkių padėties. Tai netiesioginis rodiklis, rodantis platesnį socialinį ir kultūrinį kontekstą, kuriame dirba moterys mokslininkės“, – sako tyrėja.
VU mokslininkė atskleidžia, kad Lietuva moterų moksle srityje pirmauja Europos Sąjungoje: „Eurostat“ duomenimis, Lietuva jau kurį laiką pirmauja ES valstybėse pagal moterų, dirbančių mokslo ir technologijų srityje, dalį – 62,9 proc. (2023 m. ataskaita), tik dėl to negalime iki galo džiaugtis. Moterų, dirbančių moksle, skaičius ES aukščiausias būtent Centrinės ir Rytų Europos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Balkanų šalyse, kuriose mokslo darbuotojų atlyginimai yra sąlyginai mažesni ir todėl ne tokie patrauklūs vyrams. Tad mokslo darbuotojo ar darbuotojos pozicija tampa mažai apmokama ir labiau „moteriška“, nors aukštesnėse ir vadovaujančiose pozicijose čia vis dėlto dominuoja vyrai.“
Dr. Rūta Latinytė. Tito Silovo nuotr.
Kliūtys, su kuriomis susiduria mokslininkės
Anot dr. R. Latinytės, priežasčių, kodėl moterims sudėtinga rinktis mokslo sritį – gausu: „Priežastis, dėl kurių moterims nėra lengva rinktis mokslininkės kelią, aiškinosi ne vienas tyrimas. Pavyzdžiui, 2020 m. Farah Naaz Fathimos ir kitų mokslininkų studijoje, apimančioje įvairias mokslo sritis, pažymėta, kad dauguma respondenčių nurodė patiriančios su darbu susijusį stresą. Jis atsiranda iš „stiklinių lubų“ fenomeno – tai nematoma, bet reali kliūtis, trukdanti tam tikroms visuomenės grupėms (dažniausiai moterims, etninėms mažumoms ar kitoms diskriminuojamoms grupėms) pasiekti aukščiausias pareigas organizacijose ar karjeros laiptais kilti taip pat lengvai kaip dominuojančiai grupei. Be to, moterys patiria ir priekabiavimą, kartais neobjektyvų kolegų ir studentų vertinimą, didesnę šeiminių pareigų naštą. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą pasiekti padėtų geresnė finansinė padėtis, namų ūkio tvarkymo pasidalinimas, vaikų priežiūros priemonės, lankstesnis darbo grafikas ir kolegių mokslininkių parama, kurios taip pat pritrūksta. Daugumoje visuomenių moterys tradiciškai turi prisiimti globėjos vaidmenį tokiomis aplinkybėmis kaip vaikų priežiūra, pagyvenusių žmonių priežiūra ir bet kokios ligos šeimoje metu. Šis stereotipinis vaidmuo gali turėti įtakos ir mokslininkių darbo rezultatams.“
VU Komunikacijos fakulteto asistentė vardija ir daugiau moterims kylančių iššūkių: „Kiti dažniausiai minimi iššūkiai, trukdantys siekti mokslininkės karjeros – tai diskriminacija, profesinių išteklių trūkumas, vadovavimo galimybių nebuvimas, mažas darbo užmokestis, karjeros pasirinkimo iššūkiai, laiko planavimas ir motyvacijos stoka, neretai kylanti dėl nuovargio ir palaikymo trūkumo. Šias problemas būtų galima spręsti keičiant darbo vietos politiką, organizacinę elgseną, o tai nėra tokie greiti pokyčiai.“
Kas daro įtaką moterų pasirinkimui?
„Šiuo metu atlieku tyrimą apie vienišų mamų patirtis ir medijų kontekstą, kurio metu kalbinau informantes, turinčias mokslinį laipsnį ir dirbančias mokslo ir studijų srityje. Pašnekovės teigė, kad buvimas mama, ypač neturint partnerio ar šeimos narių palaikymo, ne tik apsunkina ilgas darbo valandas, bet ir riboja galimybes išvykti į mokslines konferencijas ar kitus renginius, prisijungti prie tarptautinių projektų, nes kiekvieną kartą tenka ieškoti, kas pabus su vaikais“, – sako dr. R. Latinytė.
Mokslininkė pasakoja, kad įtaką moterų pasirinkimui daro ir nevienodas moterų pasiskirstymas mokslo disciplinose: „Tyrimai rodo, kad JAV ir ES moterys yra geriau atstovaujamos humanitarinių, biologinių ir socialinių mokslų srityse ir mažiau sutinkamos inžinerijos, matematikos ir fizikos mokslų srityse, tarp medicinos mokslinių straipsnių autorių. Kaip rodo duomenys, moterys sudaro mažumą (nuo 9,3 iki 29,4 proc.), taip pat ribotai (tik 10 proc.) dalyvauja klinikinių tyrimų vadovų ir (arba) vykdomųjų komitetų, skelbiamų pagrindiniuose medicinos žurnaluose, veikloje.“
Tyrėja sako, kad lyčių stereotipų formavimas prasideda dar vaikystėje. „Matydami tokį statistikos paveikslą ir tai nulemiančias priežastis turime suprasti, kad moterų ir mergaičių skatinimas rinktis mokslo kelią priklauso ne tik nuo politinių ir socialinių sąlygų sudarymo. Vis dar gajūs visuomenės stereotipai, prasidedantys nuo, atrodo, nekaltų smulkmenų, tokių kaip skirtingų žaislų parinkimas vaikystėje mergaitėms ir berniukams. Lygios teisės ir galimybės mokslo karjeroje priklauso nuo ankstyvo auklėjimo, lygiaverčio buities darbų pasidalinimo modelio šeimoje, tėvų ir artimųjų palaikymo ir pačių moterų pasitikėjimo savimi.
Todėl minėdami Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną prisimename žymiausias, taip pat ir nepelnytai neįvertintas pasaulio mokslininkes. Ir aš labai norėčiau pasidžiaugti ir pagirti palaikančius moterų mokslininkių artimuosius, kurie taip prisideda prie jų atradimų, svarbių visai žmonijai, visose mokslo disciplinose“, – apibendrina dr. R. Latinytė.