2024 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko mokslinis-praktinis simpoziumas „Politinės komunikacijos sankirtos: visuomenė, žiniasklaida, politika“.
Renginio metu apie žiniasklaidos ir politikos sandūras, rinkimų svarbą, piliečių įsitraukimą į valstybės politinį gyvenimą ir politines kampanijas diskutavo Lietuvos ir užsienio mokslininkai, teoretikai-praktikai, žiniasklaidos atstovai.
Mokslinį-praktinį simpoziumą atidarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Komunikacijos fakulteto dekanės prof. Renatos Matkevičienės sveikinimo žodžiai.
Kviestinis pranešėjas prof. Jesper Strömbäck (Geteborgo universitetas) pabrėžė, kad informacinių šaltinių antplūdžio laikais didelė atsakomybė atsirinkti patikimą informaciją tenka pačiam vartotojui. Visgi, individualūs pasirinkimai gali nulemti ribotą konteksto suvokimą: „Esame linkę pasitikėti ir teikti pirmenybę tai informacijai, kuri jau patvirtina mūsų išankstines nuostatas, įsitikinimus ir kuri mus pasiekia iš aplinkos, su kuria tapatinamės”, – teigia Geteborgo mokslininkas.
Prof. Auksė Balčytienė (Vytauto Didžiojo universitetas) atkreipė dėmesį į medijų raštingumo, žinių, kovojant su melagienomis, dezinformacija ir manipuliacijos taktikomis žiniasklaidoje, ir kritinio mąstymo svarbą atsirenkant informaciją, ypač konspiracijų teorijų kontekste.
Pristatydama politinės retorikos niuansus, dr. Giedrė Vaičekauskienė (Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas) apžvelgė įvairias retorines strategijas, politikų taikomas rinkimų debatų metu.
Prof. Andrius Šuminas (Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas) pristatė, kaip negatyvi politinė komunikacija gali būti taikoma kaip visuomenės dėmesį atkreipianti priemonė: „Labiausiai negatyvią komunikaciją naudoja mažos, populistinės partijos – negatyvumas ir radikalumas tampa galimybe gauti daugiau dėmesio“, – apibendrina mokslininkas.
Naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė aptarė žiniasklaidos ir politikos sandūras bei atkreipė dėmesį į galimus informacijos perterkliaus pavojus: „Dėl žiniasklaidos algoritmų ir per didelės informacijos gausos žmonės yra įviliojami į socialinius burbulus; neretai jie vėliau nebežino, kaip iš jų išeiti“.
Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės kompanijos „Mediaskopas“ plėtros vadovas Aidas Petrošius pristatė naujausius žiniasklaidoje taikomus politinės komunikacijos matavimo metodus, įrankius. „Žiniasklaida nemirė, ji – transformuojasi“, – akcentavo Aidas Petrošius.
Dr. Justina Zamauskė (Vilniaus universitetas, Komunikacijos fakultetas) pristatė, kaip politinė komunikacija (pri)taikoma socialinėse medijose. Mokslininkė teigia, kad šiuolaikinis skaitytojas neretai socialines medijas vartoja taip, kaip tradicinę žiniasklaidą, o kartais – ir vietoje jos.
Dėkojame visiems simpoziumo dalyviams – tiek atvykusiems gyvai, tiek prisijungusiems nuotoliu.
Nuotraukų autorė: Viktoriia Chorna
