Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos klubo „Agora“ organizuotoje diskusijoje „Informacinės provokacijos ir informacijos sklaida bręstant Kovo 11-osios Lietuvai“ dalyvavo Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, vykusioje Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centre 2024 m. vasario 29 d.
Susitikime prof. V. Landsbergis prisiminė informacijos ruošimo ir sklaidos procesus, vykusius atkuriant šalies Nepriklausomybę. Tuo metu šaliai aktualių žinių rengimu ir platinimu užsiimdavo patarėjų komanda ir tik po Kovo 11-osios ėmė kurtis profesionalios tarnybos. Profesorius paminėjo, kad daug informacijos tuo metu tekdavo ruošti ir pačiam. Diskusijos metu buvo kalbama, jog atkuriant Nepriklausomybę vyravo ne vienas priešiškas komunikacinis naratyvas, kuris neatspindėjo tikrosios situacijos ir tikrųjų Sąjūdžio tikslų. „Teko į tai reaguoti. Mes visiškai nenorime nuo nieko atsiskirti ir mes nesame tie, kurie skelbia Nepriklausomybę. Kovo 11-ąją mes paskelbiame, kad mes atkuriame mums priklausančią Nepriklausomybę, kuri buvo smurtu ir apgaule atimta. Visą laiką reikėjo jautriai koreguoti tuos momentus“, – prisiminimais dalinosi prof. V. Landsbergis.
Renginyje dalyvavęs Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys pasakojo, kad, skelbiant Nepriklausomybės atkūrimą, ne visa žiniasklaida ir ne visi žurnalistai vienareikšmiškai palaikė tokį reiškinį ir jų pozicijos atsispindėjo to meto publikacijose. Tuo metu Lietuvoje dirbę Sovietų Sąjungos laikraščių korespondentai optimizmu netryško. Įtemptos nuotaikos žiniasklaidos lauke buvo jaučiamos ir prieš rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. „Buvo labai įdomu stebėti, kaip formuojasi tas turinys prieš Aukščiausios Tarybos rinkimus, kaip veikia žiniasklaida, kokius pasirenka pašnekovus, o pašnekovų skalę pasirinkdavo labai įdomią. Iš tiesų tuo metu visa komunistinė spauda sugebėjo įtraukti tuometinius autoritetus, pavyzdžiui tuo metu dar gyvą užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, ir gebėjo su juo, mano nuomone, gana manipuliatyviai suregzti interviu, kad jis pasakytų, jog mums naujos sutarties su Sovietų Sąjunga ateityje nereikia. Tokių dalykų buvo nemažai“, – apie Sovietų Sąjungai palankios žiniasklaidos veikimo principus pasakojo prof. A. Vaišnys.
Renginio moderatorius Linas Kontrimas sakė: „Šio susitikimo metu buvo analizuojami politinės komunikacijos aspektai: kaip gimsta žinios apie svarbius dalykus, kaip jos pateikiamos, kas jas sukuria, tačiau renginio metu užduoti klausimai rodo, kad turime dar daug įvairių temų ateities pokalbiams.“
Viešojoje erdvėje retai kada kalbame apie politinės komunikacijos vaidmenį atkuriant šalies Nepriklausomybę – dažniau apie politikos procesus, veikėjus ar kontekstą. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos klubas „Agora“, organizavęs šį renginį, planuoja ir toliau kviesti diskutuoti apie įvairius Lietuvos istorijos ir dabarties įvykius, ryškinant komunikacijos – teksto ir priemonės – vaidmenį juose.
Visą renginio įrašą galite peržiūrėti čia: Diskusija „Informacinės provokacijos ir informacijos sklaida bręstant Kovo 11-osios Lietuvai“ (youtube.com)