Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete jau 2023 m. planuojama vykdyti priėmimą į papildomąsias Bibliotekininkystės studijas. Pastebėjus bibliotekininkystės specialistų poreikį, fakultete nuspręsta vykdyti papildomąsias studijas, kurios galėtų veikti kaip persikvalifikavimo programa ar pasirinkimas norintiems pagilinti žinias komunikacijos ir informacijos krypties studijose.
Bibliotekose trūksta kvalifikuotų darbuotojų
Vilniaus universiteto atstovai vieningai teigia, kad bibliotekininkystės specialistų trūkumas darbo rinkoje yra akivaizdžiai jaučiamas, todėl tikisi, kad papildomosios Bibliotekininkystės studijos padės specialistų stygiaus problemą išspręsti bent dalinai. „Komunikacijos fakultete mes atidžiai klausomės socialinių partnerių išsakomus pageidavimus ir stebime iš darbo rinkos ateinančius signalus apie konkrečių specializacijų ir specialybių asmenų poreikį. Viena iš tokių sričių būtų bibliotekininkystė, archyvistika bei muzeologija. Fakultete mes turėjome atitinkamas programas, kurios dėl nuo mūsų nepriklausančių išorinių priežasčių buvo nebevykdomos, tačiau poreikis tokias specializacijas turinčių žmonių neišnyko. Todėl atėjo metas bent iš dalies patenkinti poreikį pasiūlant naują papildomųjų studijų programą, kuri kaip tik ir ugdytų įgūdžius ir gebėjimus, susijusius su bibliotekų, archyvų ir muziejų sektoriumi“, – pasakoja VU KF Studijų reikalų prodekanas doc. dr. Martynas Petrikas.
Apie jaučiamą bibliotekininkystės specialistų trūkumą kalba ir VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė: „Diplomuotų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų specialistų trūkumas bibliotekose jaučiamas jau kuris laikas. Tai liudija ir darbuotojų atrankos: paskelbus atranką, dažniausiai nesulaukiame nė vieno kandidato (-ės), turinčio (-čios) bibliotekininkystės ir informacijos mokslų srities kvalifikaciją, nes jų darbo rinkoje tiesiog nėra. Ką tai reiškia bibliotekoms? Tai reiškia, kad bibliotekos pačios turi pasiruošti atitinkamos kvalifikacijos specialistus, ir joms tai yra didžiulis iššūkis.“ Irena Krivienė sako, kad mokymasis darbo vietoje suteikia praktinių žinių apie konkrečių funkcijų atlikimą bibliotekoje, tačiau studijuojant Bibliotekininkystę, įgyjamos svarbios ir reikalingos teorinės žinios plačiąja prasme, kurios labai praverčia darbo vietoje.
VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė sako pastebinti, kad kai kurių tipų bibliotekose yra pageidaujami informacinių technologijų, ryšių su visuomene, renginių organizavimo ir kitokie specialistai, bibliotekos atsinaujina, o infrastruktūra – modernizuojama, tačiau ima trūkti specialistų, kurie išmano bibliotekos esmę. „Neretai mažesnėse bibliotekose reikia specialisto, kuris gebėtų atlikti daug specialių tik bibliotekai būdingų veiklų ir šalia to, užsiimti renginių organizavimo, bendruomenės telkimo, projektine, vadybine ar edukacine veikla. Turėdami platesnį kultūrinį ir tarpkultūrinį kontekstą ir įvairiapusiškesnes kompetencijas, tokie profesionalai galėtų drąsiau priimti iššūkius ir juos sėkmingai paversti galimybėmis“, – sako doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė.
Bibliotekininkystės absolventai – plataus profilio specialistai
Papildomųjų Bibliotekininkystės studijų trukmė – 1 metai. Per vienerius metus studijų programoje bus parengiami plataus profilio specialistai, ne tik gebantys greitai prisitaikyti prie pokyčių, bet ir gebantys patys juos kurti. „Studijos orientuotos į būtinas bei reikalingas kompetencijas profesionaliai valdyti ir atlikti užduotis įvairių tipų bibliotekose būtų vertingos ir perspektyvios, atsižvelgiant į tai, kad dirbant bibliotekoje reikia platesnio požiūrio į vykstančius pokyčius, o kartais juos reikia mokėti inicijuoti ir suvaldyti. Gyvename tektoninių pokyčių laikais, kurie apima socialinę, demografinę, kultūrinę, ekonominę, politinę, technologinę ir kitas sritis. Viso ko kaita yra didžiulė, o atsakas kartais atsilieka. Todėl tokios studijos būtų aktualios siekiant suvokti ne tik bibliotekos tradicijas, veiklos specifiką, turinį, bet ir ateities kryptis, sustiprinti bibliotekų ir jose dirbančiųjų įvaizdį ir realias kompetencijas, kad bibliotekos būtų atrastos ir patrauklios įvairioms visuomenės grupėms“, – sako VU KF doc. dr. N. Bliūdžiuvienė.
Nijolė Bliūdžiuvienė pastebi, kad bibliotekos turi labai ilgą ir turiningą gyvavimo istoriją, per kurią keitėsi ir kaupiami, tvarkomi rinkiniai, ir paslaugos, ir skaitytojų poreikiai, ir požiūris į bibliotekininką, o taip pat – pačios bibliotekos funkcijos. „Bibliotekos profesionalui reikalingos ir klasikinės, ir inovatyvios kompetencijos. Būtinųjų bibliotekos veiklos procesų išmanymas ir pagrindinių funkcijų profesionalus atlikimas sudaro jo veiklos pamatą, tačiau bibliotekininko domėjimosi laukas turėtų būti gerokai platesnis. Jis turėtų pažinti visas vieno ar kito tipo bibliotekoje atliekamas funkcijas, suprasti visuomenės raidos pokyčius, bendruomenės interesus, būti aktyvus pilietis. Be jokios abejonės, technologinės, skaitmeninės bibliotekos darbuotojo kompetencijos yra būtinos ir tobulintinos, įtrauktini ir vadybos įgūdžiai. Tačiau bibliotekininko asmeninės savybės, nuolatinis jo asmenybės tobulinimas, vertybinės nuostatos, nusiteikimas kūrybiškai ir lanksčiai veiklai, gebėjimas prisiimti atsakomybę, savo turimus įgūdžius panaudoti bibliotekos tikslų įgyvendinimui, tampa ypatingai svarbios“, – apie tai, kokios savybės ir įgūdžiai reikalingi bibliotekininkystės specialistui pasakoja doc. dr. N. Bliūdžiuvienė.