Tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“

Lietuvos mokslų akademijoje rugsėjo 22–23 d. įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra“. Konferencija buvo skirta paminėti 500 metų sukaktį, kai Vilniuje Pranciškaus Skorinos spaustuvėje pasirodė „Mažoji kelionių knygelė“ (1522) – pirmoji spausdinta knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šią jubiliejinę datą įprasmindamas Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Pranciškaus Skorinos metais. Konferencija tapo svarbiausiu proginių metų minėjimo programos mokslo renginiu, sutelkusiu humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus tarpdisciplininei ir tarptautinei diskusijai.

P1235188

Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, pasaulinės mokslinės Autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugijos (SHARP) prezidentas doc. dr. Shef Rogers ir Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Stefanowicz-Pecela.

Picture2

Konferencijos dalyvius sveikino VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas

Kaip ir daugumos garsių Renesanso epochos Europos humanistų P. Skorinos veiklų spektras buvo platus, o gyvenimo geografija jungia šiandienos Lietuvą, Baltarusija, Lenkiją, Italiją, Čekiją ir Vokietiją. Skorina šiuose kraštuose gyveno, kūrė ir dirbo. Konferencija pritraukė didelį užsienio mokslininkų dėmesį, joje pranešimus skaitė tyrėjai iš 15 šalių. Kviestiniai pranešėjai atvyko iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Lietuvos. Plenarinius pranešimus skaitė pripažinti Renesanso knygos kultūros ir skorinistikos tyrėjai: prof. dr. Alexandra Gillespie (Kanada), prof. dr. Jamesas Ravenas (Jungtinė Karalystės), habil. dr. Aleksandras Gruša (nepriklausomas tyrėjas), doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas (Čekija), habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuva).

0K2A1384 scaled

Konferencijos organizatoriai ir pranešėjai

Dvi dienas vykusiose aštuoniose sekcijose buvo perskaityti 37 komunikacijos ir informacijos mokslininkų, senosios literatūros, kalbos ir istorijos tyrėjų pranešimai. Juose išryškintos P. Skorinos gyvenimo ir kūrybinio palikimo neatrastos reikšmės, neįmintos mįslės, nagrinėtas jo sumanymas šviesti LDK piliečius spausdintu žodžiu, plačiai aptartas švietėjo humanistinis veiklos pradas. Šis svarbus akcentas nulėmė, kad Lietuva, skirtingai nuo mūsų kaimynų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įpėdinių, nedviprasmiškai suvokia ir vertina spaudą kaip svarbų europinės technologijos pasiekimą, leidusį per palyginti trumpą laikotarpį sukurti žinių sklaidos informacinę struktūrą. Konferencijos metu išryškėjo, kad spaudos pradininko LDK – P. Skorinos – įvaizdis nėra neutralus, kai mes kalbame apie vertybinį vektorių. Primintina, kad paskutinį kartą Lietuvoje P. Skorinai skirta konferencija įvyko beveik prieš 50 metų, ji tuomet buvo lydima padidintos ideologinės priežiūros, kuri nedemokratinėse šalyse iš esmės nesikeičia ir šiuo metu. Konferencijoje pranešimus skaitė ir buvo išgirsti mokslininkai, kurių darbai skorinistikos tema yra politiškai nepripažįstami, o patys asmenys persekiojami ar ignoruojami nedemokratinėse šalyse.

P1235138

Konferencijos dalyviai ir svečiai

Konferencijos baigiamojoje diskusijoje buvo akcentuota, kad pranešėjams pavyko atskleisti Gutenbergo galaktikos reikšmę, spaudos įtaką ir svarbą tautų kultūrai, išryškinti P. Skorinos epochos pažinimui svarbų tarpdisciplinį požiūrį, moderniomis technologijos paremtų tyrimų instrumentų svarbą. Pristatymuose ir diskusijose atsiskleidė naujos tyrimų perspektyvos, teorinių ir metodologinių prieigų galimybės, skirtinos tyrimų tradicijos ir patirtys. Organizatorių sukurta mokslinei komunikacijai patogi aplinka (sinchroninis vertimas) skatino keistis nuomonėmis, diskutuoti.

Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros, mediotyros leidybos tyrimų katedra ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. Parneriai: Lietuvos mokslų akademija, Prahos Karolio universitetas, Lietuvių kalbos institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginį rėmė Lietuvos mokslo taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir kt. Renginį globojo Vilniaus miesto savivaldybė. Dėka rėmėjų sekant geriausiomis Vilniaus universiteto knygotyrininkų rengiamų tarptautinių konferencijų patirtimis šios 19-osios tarptautinės knygotyros konferencijos organizatoriai galėjo užtikrinti renginio transliavimą internetu, vertimus, dalyvavimą gyvai ir nuotoliu. Konferenciją lydėjo tarptautinė Skorinos mokykla Prahoje ir dvi konferencijos metu atidarytos parodos „Skorinos pradėta: 500 Vilniaus spaudai“ (Vilniaus universiteto biblioteka) ir „Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500 metų“ (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

0K2A2550

Konferencijos baigiamoji diskusija

Konferencijos vaizdų galerija:http://www.ibsc2022.kf.vu.lt/galerija/  

Informaciją parengė doc. dr. Tomas Petreikis