Kovo 22-oji – Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio (1786–1861), žymaus istoriko, knygos mokslo teoretiko, bibliografo, kartografo ir kt., gimtadienis. J. Lelewelis glaudžiai susijęs su 1817 m. įkurta Filomatų draugija, ją idėjiškai palaikė ir skatino, kaip tik dėl to 1824 m. buvo pašalintas iš universiteto. 2017-uosius Vilniaus universitetas yra paskelbęs Filomatų metais.
Akstinas prisiminti J. Lelewelį buvo vieno svarbiausių jo mokslinių veikalų – „Bibljograficznych ksiąg dwoje“ (Vilnius, 1823 ir 1826) – lietuviškojo vertimo „Dvejetas bibliografinių knygų“ (3 tomai, 2011, 2015 ir 2016) pasirodymas. Knygą į lietuvių kalbą išvertė Aldona Baliulienė (1937–2017), pirmuosius du tomus parengė doc. dr. Alma Braziūnienė, trečiąjį – prof. dr. Aušra Navickienė. Pirmame (2011) ir antrame (2015) lietuviško leidinio tomuose skelbiamas lietuviškas J. Lelewelio veikalo vertimas, trečiame (2016) – A. Navickienės studija apie J. Lelewelį ir jo veikalą bei didelė anotuota asmenvardžių rodyklė (parengė Vidas Račius, redagavo Viktorija Vaitkevičiūtė). Vertėja Aldona Baliulienė (1937–2017) meistriškai lietuviškai perteikė sudėtingą XIX amžiaus J. Lelewelio tekstą. Knygą išleido Versus aureus leidykla (dailininkas Saulius Bajorinas) Vilniaus universiteto istorijos šaltinių serijoje „Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis“.
J. Lelewelio veikalas svarbus kaip Europos mokslo paminklas, padėjęs atsirasti šiandienos komunikacijos ir informacijos mokslų krypčiai. Tai tokių dabar savarankiškų mokslo šakų kaip bibliotekininkystė, knygotyra, bibliografija (šiandienos mokslo terminais tariant, dokumentinės komunikacijos mokslų grupės) pagrindas. Nors veikalo pavadinime figūruoja žodis bibliografija, iš tikrųjų jame J. Lelewelis nagrinėjo raštijos, spaudos ir bibliotekų istoriją Lenkijoje ir Lietuvoje iki XIX a., teorinius ir praktinius knygotyros ir bibliotekininkystės klausimus.
Kovo 22-ąją gausiai susirinkusius į knygos sutiktuves Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje šventiškai nuteikė renginį pradėjusio Vilniaus universiteto kamerinio orkestro (vadovas Paulius Bernardas Koncė) styginių kvarteto garsai. Žodį taręs Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas pabrėžė istorinių J. Lelewelio ir Vilniaus universiteto ryšių svarbą. Veikalo pasirodymu pasidžiaugė Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcinas Łapczyńskis. Vilniaus universiteto istorijos šaltinių serijos sumanytojas ir ilgametis jos redaktorių kolegijos pirmininkas prof. habil dr. Vygintas Bronius Pšibilskis prisiminė serijos leidybos pradžią ir įvairias jos peripetijas. Mintimis apie J. Lelewelio veikalą pasidalijo serijos redaktorių kolegijos nariai prof. habil. dr. Domas Kaunas, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė, prof. dr. Rimvydas Petrauskas (dabartinis serijos redaktorių kolegijos pirmininkas). Plačiau apie „Dvejeto bibliografinių knygų“ autorių ir šio veikalo reikšmę šiandienos dokumentinės komunikacijos mokslams kalbėjo VU Komunikacijos fakulteto prof. dr. Aušra Navickienė. Doc. dr. Alma Braziūnienė prisiminė knygos sutiktuvių nesulaukusią talentingą vertėją A. Baliulienę, sugebėjusią lietuviškai prakalbinti sunkiai išverčiamą J. Lelewelio tekstą. Istorikas dr. Domininkas Burba (Lietuvos edukologijos universitetas) apibendrino J. Lelewelio veikalo reikšmę šiandienos mokslams ir bibliotekininkystės praktikai.
Renginį vedė Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Vaišnys. Jie ne kartą citavo įvairias J. Lelewelio mintis iš jo „Dvejeto bibliografinių knygų“, pabrėždami jų aktualumą ir šiandien. Veikė serijos „Fontes et studia historiae Universitatis Vilnensis“ knygų paroda, buvo eksponuotas „Dvejeto bibliografinių knygų“ originalas.
Alma Braziūnienė
