Identity on the Line – tai didelio masto bendradarbiavimo projektas, apimantis 6 kultūros ir istorijos muziejus bei vieną universitetą iš 7 Europos šalių. Projekto tikslas yra ištirti ilgalaikes skirtingų migracijos procesų (savanoriškų ir priverstinių), kurie vyko Europoje per pastaruosius 100 metų, pasekmes. Renkant ir platinant buvusių migrantų ir jų palikuonių patirtis, jas apibendrinant ir pateikiant istorinių faktų kontekstuose, bus atskleisi pagrindiniai migracijos procesų bruožai, bei jų aplinkybių perdavimo iš kartos į kartą ypatumai.
Projekto įgyvendinimo metu siekiama suprasti, kokią įtaką migracija turi su ja susidūrusių žmonių savijautai bei tapatumo jausmui, o taip pat siekiama identifikuoti, kaip migracija paveikia tapatybės sampratą. Projekto metu tiriami 7 migracijos procesai, apimantys: karius ir karo vaikus, Grenlandijos etninius gyventojus danų visuomenėje, dėl karo vykusios vidinės migracijos dalyvius, vietinius gyventojus, emigravusius daugiataučius gyventojus ir jų palikuonis, ieškančius savo šaknų, mišrias migrantų grupes, netekusias savo tapatybės bei pagrindinių žmogaus teisių.
Kiekvienas projekto partneris savo šalyje surengs parodą, kuriose pristatys savo unikalius tyrimus, atliktus laikantis pagarbos ir bendradarbiavimo su informantais principų bei aukščiausių etinių standartų. Kiekvieno tyrimo metu identifikuotos išskirtinės istorijos bei apibendrinti pagrindiniai migracijos procesai ir jų pasekmės bus pristatyti bendroje projekto partnerių parodoje, publikacijose ir mokykloms skirtuose edukaciniuose paketuose, nemokamai prieinamuose skirtingose Europos šalyse. Lietuvoje vykdomo tyrimo metu bus atliekami interviu su Holokaustą išgyvenusiais bei jame dalyvavusiais asmenimis ir jų palikuoniais, kurie yra priverstinės migracijos procesų dalyviai.
Tyrimo metu bus siekiama ištirti ir vietinėje parodoje pristatyti šių žmonių grupių patirtį bei jų šeimose (ne)perduodamą trauminę atmintį. Poreikis kviesti šiai sudėtingai, tačiau itin reikalingai diskusijai kilo iš menkos istorinių traumų komunikacijos šiandieninėje visuomenėje: iki šiol nebuvo pristatomos tokios temos, kaip, pavyzdžiui, Holokaustą išgyvenusiųjų moterų seksualinio išnaudojimo patirtys, stinga bendros refleksijos išgyvenusiųjų Holokaustą integracijos į pokarinę totalitarinę visuomenę tema. Bandymas kalbėti apie Holokauste dalyvavusiųjų patirtis ir jų pačių bei šeimos narių bandymas susigrąžinti normalų gyvenimą po dalyvavimo žudynėse taip pat sulaukia aršių visuomenės reakcijų. Holokausto sukeltų migracijos procesų bei trauminės patirties (ne)perdavimo temų aktualizavimas Europos kontekste padės geriau suprasti skirtingus žmonių padarytų pasirinkimų motyvus, suteiks balsą „tyliajai“, dažnai trauminei atminčiai (silent memories), galinčiai padėti analizuojant ir šiandieninės migracijos keliamus iššūkius bei prisidės prie unikalaus regioninio naratyvo plėtojimo ir integravimo į bendrą Europos kultūros paveldo kontekstą, parodant įvairiabriaunes jungtis ir galimybes išplėsti žinojimo ribas.
Projekto trukmė: 2019-2023 m.
Vilniaus universiteto dalyvavimą projekte finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau apie projektą: