Eurovaistinės komunikacijos vadovė / Žurnalistika; Ryšiai su visuomene
Kodėl nusprendėte studijuoti būtent Komunikacijos fakultete?
Esu baigusi žurnalistikos bakalaurą ir Ryšių su visuomene magistrą. Žurnalistika buvo vieta, kur atrodė bus teisingiausia būti jaunuolei, kuri po pamokų į namus grįždavo tik vakare kartu su tėvais, nes reikėjo lankyti visus įmanomus būrelius. Buvau ir esu labai žingeidi, todėl galimybė apie tai dar ir papasakoti aplinkiniams yra tai, ką labiausiai patinka daryti. Ir dabar, dirbdama komunikacijos vadove vienoje didžiausių šalies įmonių, iš tikrųjų tiesiog dalinuosi tuo, ką turime įdomaus, netikėto, įkvepiančio.
Ar turite kokių nors atmintin įsirėžusių prisiminimų iš universiteto laikų?
Studijavau žurnalistiką, tad mano studijos ir buvo keturių metų nuotykis. Nežinau ar draugai, kuriuos čia sutikau, gali būti geresni, labiau unikalūs ir mylimi. Kasdien po netikėtumą: nuo akimirkų, kai išsiprašę iš paskaitos, kad galėtumėme sutikti olimpiečius nutranzavome į oro uostą, iki egzaminų, po kurių ėjome pasėdėti į čia pat esančią Šv. Onos bažnyčią. Kiekvienas dėstytojas, kuris nors kažkiek mumis tikėjo, įstrigo į atmintį ir yra gerbiamas iki dabar.
Koks buvo pirmasis Jūsų darbas apskritai ir koks buvo pirmasis darbas baigus studijas?
Daugelis iš mūsų pradėjo dirbti dar studijų metu, taip buvo praktiškiausia patirti, kas yra ta žurnalistika. Po dviejų kursų įsidarbinau radijo stoties M-1 žinių tarnyboje. Aplink sukosi tų dienų žvaigždės su Violeta Riaubiškyte rytiniame eteryje, o mes kūrėme reportažus apie aktualiausius įvykius. Pavyzdžiui, skambinu ką tik pastatyto Mindaugo tilto kūrėjui, nes su draugais savaitgalį išmėginom praeiti jo viršumi (kartoti neverta), o jis sako: „Taip, juk tiltai visais laikais buvo vieta, nuo kurių šoka savižudžiai”. Įdomių temų, netikėtų citatų būdavo tiek, kad dabar jau gaila, jog dėl serverių kiekio viską turėdavome trinti.
Ar Komunikacijos fakultetas, studijos turėjo įtakos Jūsų, kaip asmenybės, susiformavimui? Ir ar žinios, įgūdžiai, įgyti universitete, pravertė darbe?
Pasirinkau radijo specializaciją, nes buvau tikra, jog televizijai nesu tinkama, o spauda manęs nedomino. Radijuje yra daug erdvės žaisti garsais ir tą žaidimą gali susikurti pats. Mokslai buvo visapusiški, mes turėjome ir aibes valandų praktinio darbo. Kiekvienas darbas labai keitė. Man visuomet labai sekėsi su vadovais. Kiekvienas, su kuriuo teko dirbti – augino.
Papasakokite, kaip atrodo Jūsų darbo diena?
Manau, kad dirbu kiekvieno komunikacijos specialisto svajonių darbą. Esame ir minimali žinių tarnyba, ir krizių sprendimo centras, ir idėjų generavimo kalvė. Tereikia pelnyti pasitikėjimą ir veikti greitai. Dirbu pagrindiniame šalyje vaistinių tinkle, čia gimsta visai Lietuvai reikalingos iniciatyvos, kurias su didžiausiu malonumu imuosi daryti. Taigi, diena prabėga labai greitai ir kiekviena jų – skirtinga. Jeigu ryte su įmonės vadove aptariu, kas naujo rinkoje, ką žada dienos įvykiai įmonėje ir visuomenėje, tai iki pietų kartais jau būnu pabuvusi konferencijoje žiniasklaidai, išplatinusi pranešimą ir svarstanti, kaip kolegoms surengti IT dieną su smiginio turnyru. Esu visiškas vyturys, todėl po pietų pečiai linksta prie klaviatūros ir tuomet imuosi darbų, kurie lieka atminčiai - archyvavimas, administravimas ir, žinoma, kitų susitikimų planai.
Remiantis savo studijų patirtimi, ką patartumėte dabartiniams Ryšių su visuomene studijų programos studentams ar visiems studentams apskritai?
Labai tiksliai žinojau, kodėl po žurnalistikos renkuosi Ryšius su visuomene, šios studijos man padėjo iš dėstytojų išgirsti tai, ko darbe prireikia kasdien. Patariu nesigėdyti smalsumo, nesusikaustyti dėl to, kad kažko nežinote, stabdyti save bijant padaryti klaidą. Kada, jeigu ne dabar, kas kitas, jei ne jūs patys. Jūsų taip laukia darbdaviai ir nauji kolegos, kad tik mėgaukitės galimybe žinoti už visus daugiausia ir prisijunkite, būdami unikalūs.