TV žurnalistė, laidų vedėja, renginių vedėja / Žurnalistika
Kodėl pasirinkote žurnalistikos studijas?
Kiek save menu visada geriau jaučiausi tiek socialiniuose, tiek humanitariniuose moksluose, tad būdama abituriente pirmiausia svarsčiau apie teisę, politikos mokslus ir žurnalistiką. „Pasimatavusi” save mokykliniame žurnalistų būrelyje, nusprendžiau, kad reikia bent pabandyti sudalyvauti dideliame (ir labai konkurencingame) stojamajame konkurse į žurnalistikos specialybę, nors oho kiek išankstinių nuogąstavimų girdėjau. Ir atrodo, mano pasiryžimas ir noras išbandyti savas jėgas buvo sėkmingas.
Kokie buvo Jūsų studijų metai? Papasakokite ryškiausius savo prisiminimus iš studijų laikų.
Vienas ryškiausių atsiminimų: čia visi susirinko labai labai skirtingi, bet įdomūs, muzikalūs, aktyvūs visuomeninėse veiklose, teatrališki, nebijantys auditorijos, vieni jau domėjosi tam tikromis sritimis (sportu, fotografija), kiti savęs ieškojo visus ketverius metus ir nebūtinai atrado žurnalistikoje.
Bene ryškiausiai atsimenu Skirmanto Valiulio ir Romo Sakadolskio paskaitas, jos tiesiog buvo kitokios, įsimintinos, ir tokios, kurias buvo labai gaila praleisti.
Taip pat labai gerai atsimenu krikštynas ir LeŽudi organizavimą. Na ir pirmasis „baubas” – pirmoji sesija, kurios daugelis baiminosi. Ne ką mažiau įsimintinos buvo profesinės praktikos, kurios buvo pats geriausias šaltas dušas ir galimybė išbandyti save skirtingose žiniasklaidos priemonėse.
Kaip Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgytos žinios Jums pravertė darbe?
Žinoma, praktinės patirtys gerokai praplečia akiratį ir parodo, kur pats jauties geriausiai. Aš sakyčiau akademinė patirtis išmoko disciplinos, kritinio mąstymo, platesnio požiūrio, taip pat gerokai praplečia ir pažinčių ratą. Kultūrinis kapitalas ir yra man didelė dovana, kurią galima gauti iš studijų.
Gal galite papasakoti apie savo darbo dieną ir kartu pateikti keletą patarimų studentams kaip viską suspėti ir dirbti efektyviai?
Darbo dienos visos skirtingos ir kartu panašios, priklauso nuo laidos, kurioje dirbi. Jei tai naujienų tarnyba, laidos turi savo struktūrą, aiškias pozicijas, kuriose turi dalyvauti svečiai studijoje. Tad darbo diena tai ir komunikavimas su laidos redaktore, temų paieškos, vėliau pašnekovų paieška, skambučiai, kontaktavimas, pokalbių eteryje planavimas, tik vėliau kuri laidos anonsą, o dar vėliau, net ir vakare ruošiesi pokalbiams, skaitai informaciją, galvoji klausimus.
Aš juokauju, kad rutinos nėra, bet turi taip mylėti savą darbą, kad nejaustum kaltės dirbdama su pertraukomis visą dieną. Žinoma, čia kaip kam patogiau, viską lemia ir laiko planavimas ir darbo stilius. Aš mėgstu visko prisiplanuoti, nepamirštu ir pailsėti po laidos, gerą valandą tiesiog pusryčiauti ir kalbėtis su kolegomis.
Efektyvumas visada priklauso nuo gero dienos plano, gebėjimo atsiriboti nuo bet kokių trukdžių, man veikia ir laiko limitai, tada dar operatyviau veikia smegenys. Bet labai gerai save atsimenu, man neveikdavo tas baigiamųjų darbų ar referatų rašymas per naktį. Tiesiog jausdavau, kad daug produktyvesnė esu pamiegojus, nei nemiegojusi visai. Tuo vadovaujuosi ir dabar – geriau eisiu miegoti ir atsikėlusi kiek ankstėliau darbuosiuos, nei levituosiu virš klaviatūros ir nieko doro nesugalvosiu.
Kokiems žmonėms rekomenduotumėte rinktis studijuoti žurnalistiką?
Aš manau, kad geras būsimas žurnalistas turi būti nepaprastai žingeidus, imlus, lankstus, mokėti ir norėti klausti, domėtis daugeliu sričių ir žinoti, kas vyksta jo kieme, mieste, savivaldybėje, šalyje bei pasaulyje.