Medijų studijų ir tyrimų srityje pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su tuo, kaip socialinės medijos, skaitmeninė ekonomika bei globalios krizės (finansų, COVD-19 pandemijos, politinės, karinės ir kt.) transformavo vietinę ir globalią medijų ekosistemą – turinio kūrimą, cirkuliavimą ir vartojimą, suponavo naujų verslo modelių ir darbo praktikų diegimą, paspartino konvergencijos ir hibridizacijos procesus. Minėtieji procesai kelia technologinius, vadybinius, etinius ir kitus iššūkius audiovizualinių medijų profesionalams, tyrėjams ir pedagogams, skatina juos ieškoti naujų kūrybinių ir rinkodaros sprendimų, tarpdalykinių tyrimų prieigų bei įtraukių mišrių mokymo/si metodų. Tad rengiama konferencija tema „Audiovizualinės medijos Lietuvoje: tyrimai, švietimas ir etika“ siekia permąstyti Lietuvos audiovizualinių medijų (kino, žaidimų, televizijos, reklamos, užsakomųjų vaizdo paslaugų, socialinių medijų) lauką ir jame vykstančius pokyčius, išdiskutuoti tyrimų poreikį bei šiam sektoriui rengiamų profesionalų Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimus globalių dinamikų ir iššūkių (COVID-19 pandemijos, skaitmeninės transformacijos, hibridinio karo ir pan.) kontekste.
Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį audiovizualinų medijų sektorius stebimai augo įmonių, darbuotojų, paslaugų, produkcijos ir indėlio į bendrąjį vidaus produktą apimtimis. Didėjo ir specializuotų studijų programų bei modulių šalies aukštosiose mokyklose skaičius. Tačiau audiovizualinių tyrimų sritis, būdama tarpdalykine ir tarpdisciplinine, išliko gana fragmentiška ir nišine. Todėl ši mokslinė-praktinė konferencija yra savitas forumas, kviečiantis audiovizualinių medijų ekosistemos dalyvius (industrijos atstovus, tyrėjus, pedagogus, ir kt.) padiskutuoti apie Lietuvos audiovizualinių medijų dabartį bei ateitį ir mokslo įstaigų ryšį su industrija.