Nuo 2010-2011 studijų metų Komunikacijos fakultetas pagal ERASMUS projektą „Europos profesionaliosios komunikacijos magistrantūros studijos“ (European Masters of Professional Communication) pradės įgyvendinti naują studijų programą anglų kalba „Tarptautinė komunikacija“.
Studijos bus vykdomos taikant kompetencijų ugdymu grįstu mokymusi. Studentai dirbs su „realaus gyvenimo“ situacijomis, kurias pasiūlys įvairios tarptautinės kompanijos. Studijų programoje lygiomis dalimis bus siūlomi privalomi ir pasirenkamieji dalykai, taip sukuriant lanksčią mokymosi sistemą. Visi dalykai bus dėstomi anglų kalba.
Programa skirta tarptautine komunikacija besidomintiems studentams, kurie yra baigę komunikacijos ir informacijos krypties ar panašios srities (humanitarinių ar socialinių mokslų krypties) bakalauro studijas. Kursai bus siūlomi 15-20 studentų grupėms kiekviename universitete-partneryje. Baigę Tarptautinės komunikacijos studijas absolventai galės dirbti komunikacijos vadybininkais ir specialistais privačiose ir valstybinėse įmonėse.
Tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijų programos anglų kalba trukmė - 3 semestrai (1,5 metų).
Visuose projekte dalyvaujančiuose ir studijų programą teikiančiuose universitetuose pirmą semestrą bus dėstomi tie patys studijų dalykai (studijų pagrindų dalykai). Per pirmą semestrą studentai sužinos, kokius vaidmenis atlieka ir už ką yra atsakingas komunikacijos specialistas organizacijoje strateginiu požiūriu. Kaip kultūra daro įtaką komunikacijai? Koks santykis tarp organizacijos ir jos tarptautinės ir tarpkultūrinės aplinkos?
Antrąjį semestrą studentai specializuosis, rinksis pasirenkamuosius dalykus. Tarptautinės komunikacijos studijų metu antrąjį semestrą studentai privalo studijuoti kitame universitete-partneryje. Atskirus šios studijų programos dalykus galės klausyti ir specialistai, kurie nori gauti komunikacijos žinių. Specializacijų metu studentai analizuos ir bandys spręsti išorės partnerių (t.y. įmonių) komunikacijos problemas.
Specializacijų pavyzdžiai: Vystymasis ir komunikacija, komunikacijos auditas, ryšių su visuomene vadybos įgūdžiai, integruota marketingo komunikacija, masinės komunikucijos psichologija, multikultūrinės aplinkos komunikacija, strateginio vystymosi komunikacijos kūrimas, tarptautinė krizių komunikacija, globalinių medijų sociologija ir pan.
Trečiojo semestro metu bus rašomas magistro baigiamasis darbas, kurie bus orientuoti į taikomuosius tyrimus ir kuriais bus sprendžiamos ir analizuojamos realių partnerių (įmonių) problemos.
Programą vykdys šeši partneriai-universitetai iš skirtingų Europos kraštų: Vilniaus universitetas (Lietuva), Naujasis Bulgarijos universitetas (Bulgarija), Lydso metropolijos universitetas (Didžioji Britanija), Laisvasis kalbų ir komunikacijos universitetas Milane (Italija), Budapešto verslo mokykla (Vengrija), Groningeno Hanzos universitetas (Nyderlandai). Visi projekto partneriai yra komunikacijos ir ryšių su visuomene sričių lyderiai.
Projekto „Europos profesionaliosios komunikacijos magistrantūros studijos“ tikslas yra ne tik sukurti naująją studijų programą, bet ir skatinti, remti tyrimų projektus, spręsti realias problemines situacijas iš profesinės aplinkos ir pateikti jų sprendimo variantus. Taip pat šiuo projektu siekiama sukurti lanksčią mokymosi sistemą, mokymosi medžiagos atvirą internetinę duomenų bazę, kuria galėtų naudotis ir žmonės ir profesinės aplinkos, norėdami pagilinti savo žinias. Projektas sieks skatinti naujųjų technologijų diegimą profesionaliosios komunikacijos srityje.
Efektyvi tarpkultūrinė komunikacija yra viena iš pagrindinių viešo ir privataus sektoriaus įmonių sėkmės priežasčių. Dėl netinkamos tarpkultūrinės komunikacijos pasaulyje yra vis dar didelis skaičius išyrančių tarptautinių kompanijų. Dėl tarptautinės komunikacijos klaidų žlugo ir referendumai dėl Europos Sąjungos konstitucijos Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Tyrimai rodo, kad kultūrinės integracijos ignoravimas ir (strateginės) komunikacijos svarbos nuvertinimas yra vienas kitam kitam įtaką darantys veiksniai. Bendradarbiavimas rengiant Europos profesionaliosios komunikacijos nuostatas yra būtinybė.
Šiuo metu Fakultetas yra pasirašęs ERASMUS sutartis su 93 užsienio aukštosiomis mokyklomis:
|
|
Plėsdamas ERASMUS programos užsienio partnerių tinklą, Fakultetas kviečia dėstytojus iš partnerių – universitetų skaityti paskaitas Komunikacijos fakulteto studentams. Kiekvienais metais į Fakultetą intensyvių kursų skaityti atvažiuoja apie 6 užsienio profesoriai. Jie parengia paskaitas bakalaurantams, magistrantams, taip pat organizuojami seminarai doktorantams, vyksta pokalbiai, probleminės diskusijos su padalinių darbuotojais, dėstytojais.
Kaip dalyvauti?
2006 m. Baltijos jūros virtualaus universitetinio miestelio aukštųjų mokyklų rektorių susitikime Hamburge buvo nuspręsta pradėti projektą „Informacijos mokslai ir paslaugos“ (Information Science and Services).
Kaip buvo numatyta darbo plane, 2006-2007 metais buvo sudarytos tarptautinės darbo grupės, kurios turėjo parengti nuotolinio mokymosi medžiagą magistro studijų programai „Informacijos mokslai ir paslaugos“.
Per 5 susitikimus 2006-2007 m. Hamburge (Vokietija), Vilniuje (Lietuva) ir Lunde (Švedija) buvo sudaryta Informacijos mokslų ir paslaugų studijų programos projekto įgyvendinimo grupė. Ją sudaro nariai iš trijų Baltijos jūros virtualaus universitetinio miestelio universitetų-partnerių:
Hamburgo aukštoji specializuota mokykla: 8 Dizaino, žiniasklaidos ir informacijos fakulteto Informacijos katedros dėstytojai;
Lundo universitetas: 5 profesoriai ir mokslininkai iš Informacijos mokslų skyriaus, Universiteto bibliotekos ir Informatikos fakulteto;
Vilniaus universitetas: 5 Komunikacijos fakulteto dėstytojai (prof. dr. Z. Atkočiūnienė, doc. dr. P. Abarius, doc. dr. A. Nugaraitė, prof. dr. M. Stonkienė, doc. dr. R. Matkevičienė);
Projekto vadovas - prof. dr. Volfgangas H. Swoboda, Hamburgo aukštosios specializuotos mokyklos Dizaino, žiniasklaidos ir informacijos fakulteto prodekanas ir virtualaus mokymosi koordinatorius.
Tinklo nariai tarpsuvayje bendradarbiaudami parengia mokymosi kursus. Nuotolinėms studijoms organizuoti aukštosios mokyklos naudoja bendrą techninę ir organizacinę infrastruktūrą.
Daugiau informacijos - http://www.bsvc.org