Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas kviečia į JAV Džordžijos Gvineto koledžo politikos mokslų profesorės ir Politikos mokslų fakulteto vedėjos prof. dr. Dovilės Budrytės paskaitą Lytis, karas ir atminimas: atminties aktyvizmas ir „atminties taškai“ Lietuvos partizaninio karo dalyvių pasakojimuose. Paskaita yra seminarų serijos Disonuojančio paveldo, atminties ir tapatybės praktikos: Rytų Europos ir pasaulio kontekstai, organizuojamos įgyvendinant projektą Jungiančioji skaitmeninė atmintis paribiuose: kultūrinės tapatybės, paveldo komunikacijos ir skaitmeninės kuratorystės praktikų socialiniuose tinkluose tyrimas dalis. Projektas finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0027) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
2022 m. balandžio 29 d., 15 val., nuotolinis renginys.
JAV Džordžijos Gvineto koledžo politikos mokslų profesorė ir Politikos mokslų fakulteto vedėja prof. dr. Dovilė Budrytė Lytis, karas ir atminimas: atminties aktyvizmas ir „atminties taškai“ Lietuvos partizaninio karo dalyvių pasakojimuose
Rezervuokite vietą ir dalyvaukite (seminaras vyks anglų kalba): https://www.eventbrite.com/e/gender-war-and-remembrance-memory-activism-and-points-of-memory-tickets-269493230507
Apie paskaitą
Pranešimo metu lektorė pristatys Lietuvos partizaninio karo atminimo lyties aspektus, o pagrindinis šio pristatymo tikslas – atskleisti lyčių atminties aktyvizmo modelį. Autorės analizė grindžiama atminties taškų koncepcija, kurią sukūrė Marianne Hirsch ir ją apibrėžė kaip „praeities ir dabarties, atminties ir postatminties, asmeninio prisiminimo ir kultūrinio prisiminimo sankirtos taškus“. Teorinis tyrimas praturtintas dviejų buvusių partizanių pasiuntinių liudijimais: Aldonos Vilutienės (Sabaitytės, 1931-2020), sukūrusios pirmąjį antisovietinio pasipriešinimo ir Stalino valdymo laikais vykdytų trėmimų muziejų, bei Elenos Žilvytienės (Aleliūnaitės, 1925-2020) pasakojimu, kurio dėmesio centre jos tėvas ir kurį 2019 metais nušvietė žiniasklaida. Abu liudijimai atskleidė sudėtingas Lietuvos partizaninio karo realijas, atveriančias išdavystes ir pavojus, susijusius su „moteriškomis“ partizanų pasiuntinių užduotimis (pvz. partizanų uniformų sagų radimas ar siuntų pristatymas), taip pat tylą, susijusią su skausmingomis temomis, tokiomis kaip smurtas prieš civilius ar kai kurių antisovietinių partizanų dalyvavimas Holokauste. Supaprastintuose viešuosiuose naratyvuose apie šį laikotarpį neatskleidžiami itin komplikuoti ir sunkūs moraliniai pasirinkimai, kuriuos partizaninio karo metu turėjo priimti išgyventi siekę žmonės.
Be atskirų asmeninių prisiminimų ir kolektyvinių pasakojimų apie partizaninį karą sankirtos taškų, paskaitoje taip pat bus nagrinėjama įtampa, susijusi su atminties aktyvizmu, skirtu propaguoti „kovos ir kančios naratyvą“, konstruojamą kalbant apie Lietuvos partizaninį karą.
Lektorė
Dovilė Budrytė yra JAV Džordžijos Gvineto koledžo politikos mokslų profesorė ir Politikos mokslų fakulteto katedros vedėja. Jos straipsniai apie mažumas, moteris ir istorines traumas Lietuvoje pasirodė žurnaluose The Journal of Baltic Studies, Gender and History, Journal of International Relations and Development. Tarp kitų jos publikacijų yra knygų ir straipsnių apie mažumų teises ir istorinę atmintį Rytų Europoje. Dovilė yra Baltijos studijų pažangos asociacijos (AABS) prezidentė.